Kontaktai
Maironio g. 7, Vilnius, LT-01124
Įvykių kalendorius

2017 Rugpjūtis

P

A

T

K

P

Š

S

1 2 3 4 5 6
7 8 9 10 11 12 13
14 15 16 17 18 19 20
21 22 23 24 25 26 27
28 29 30 31

Naujienos

LŽC jubiliejus Konstitucijos dienos proga įprasmintas apskritojo stalo diskusijoje

Vilnius, spalio 23 d. Šiandien Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) kartu su Generaline prokuratūra ir Policijos departamentu į apskritojo stalo diskusiją su žurnalistais praktikais pakvietė teismų ir teisėsaugos institucijų ryšių su visuomene specialistus. Diskusijoje taip pat dalyvavo šių institucijų vadovai. Diskusijos tema – „Atstovavimas viešojoje erdvėje ir konstitucinės vertybės“.

Diskusijos tikslas – įvertinti, kaip pasikeitė teisėsaugos institucijų bendravimas su žiniasklaidos atstovais, kokią reikšmę tai turėjo visuomenės pasitikėjimui jomis, koks žiniasklaidos raštingumo kėlimo (specialiųjų ugdymo priemonių ir mokymų) poreikis ir poveikis, ar komunikacijos pokyčiai institucijose leido pasiekti konstitucinių vertybių balansą.

Diskusija skirta Lietuvos žurnalistikos centro 20 metų veiklos sukakčiai ir Konstitucijos dienai paminėti.

20151023_155601.jpg

Diskusiją pradėjęs Policijos departamento Komunikacijos skyriaus viršininkas Ramūnas Matonis papasakojo, kaip per dešimtmetį kito policijos reitingai ir kas lėmė rezultatą, jog policija paskutiniais apklausų duomenimis yra aplenkusi ir Prezidento instituciją, ir bažnyčią, kas prieš dešimtmetį atrodė neįmanoma. Be nuolatinio nuoseklaus komunikacinių priemonių paketo ir aktyvios išorinės komunikacijos sistemos sukūrimo, tarp veiksmingų priemonių paminėti realūs visos policijos sistemos darbai, ypač kova su korupcija sistemos viduje, įsteigus imuniteto tarnybas bei šių tarnybų atstovų gebėjimas komunikuoti. Šiuo metu Policijos departamentas visoje šalyje turi apie 40 žmonių darbui su žiniasklaida, per metus išplatinama per 3,5 tūkst. pranešimų spaudai.

Nacionalinės teismų administracijos Komunikacijos skyriaus vedėja Živilė Navickaitė Babkin taip pat pasidžiaugė ryškiu teisėjų komentarų viešojoje erdvėje skaičiaus šuoliu – nuo 14 2013 m. iki 78 2015 m. Didesniam viešumui įtakos turėjo ir Vilniuje suformuota speciali teisėjų, pasirengusių komentuoti ir nepatogius teismo sprendimus, komanda.

Konstitucinio Teismo pirmininko patarėja viešiesiems ryšiams dr. Aurelija Vernickaitė pasidalino patarimais, kaip teisines temas susieti su aktualijomis, kad jos taptų įdomios žiniasklaidai.

Generalinės prokuratūros prokuroras Gintaras Jasaitis aptarė asmenines, organizacines ir procesines kliūtis, kurios trukdo prokurorams efektyviau bendradarbiauti su žiniasklaida, koks aukščiausių vadovų vaidmuo skatinant proaktyvų komunikavimą.

Po pertraukos pristatytą atstovavimą viešojoje erdvėje vertino politinės komunikacijos ekspertai ir žurnalistai. Ilgametė žurnalistė, Interneto žiniasklaidos asociacijos pirmininkė Aistė Žilinskienė akcentavo proaktyvios komunikacijos vertę visuomenės nuomonei, pabrėždama, kad komunikacijos specialistų pagrindinis uždavinys šioje srityje – atrasti, kuo institucija svarbi visuomenei, kokie jos lūkesčiai ir komunikuoti šiuos aspektus bei temas, siūlant istorijas žiniasklaidai.

„15min.lt“ žurnalistinių tyrimų skyriaus žurnalistas Skirmantas Malinauskas pamokė, kaip teisines naujienas pateikti pranešimų spaudai sraute, kaip reaguoti pamačius, kad tema viešumoje pasirodė nepaklausus institucijos pozicijos, koks reakcijos laikas, kaip paskatinti visų institucijos darbuotojų pastangas komunikuoti viešojoje erdvėje. Pasak jo, žurnalistų vertinimu bloga komunikacija yra ta, kai institucija turi galimybes veikti, bet neveikia, nereaguoja į signalus. Taip elgiantis rutininėje komunikacijoje atsitikus rezonansiniam įvykiui sunku yra įtikinti, kad institucija veikė gerai.

Mykolo Romerio universiteto Verslo ir medijų mokyklos (BMS) direktorius prof. dr. Gintaras Aleknonis atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį į skirtumą tarp reitingų ir reputacijos: galima turėti padorius reitingus, tačiau neturėti reputacijos, ką iliustruoja ir faktas, jog Lietuvos nenori rinktis pabėgėliai, nors įvairūs šalies vertinimo rodikliai yra vidutiniai ar net labai geri. Profesorius taip pat atkreipė dėmesį į teisininko ir komunikacinės specialybės atstovo mąstymo skirtumus: teisininkui visuomet atrodys, kad visas kalbas reikia pasilikti teismui, tuo tarpu komunikacijos specialistui svarbu bus, kad būtų iš karto aiškinama ir teikiama informacija. Pasak Mykolo Romerio universiteto Verslo ir medijų mokyklos (BMS) vadovo, sėkmingas atstovas spaudai yra tas, kuris siekia šį požiūrių skirtumą kuo labiau sumažinti.

BNS Lietuvos naujienų skyriaus vyr. redaktoriaus pavaduotojas Vaidotas Beniušis pakomentavo teisėsaugos požiūrį į žiniasklaidą, kurį atskleidė BNS byla. Parodęs padarytas klaidas teisininko išsilavinimą turintis, tačiau žurnalistu visuomet dirbęs kolega pasidžiaugė, kad būtent Konstitucija padėjo parodyti, kokia šaltinio apsaugos prasmė, o teismo sprendimas byloje leido į nacionalinę teismų praktiką perkelti tiek Strasbūro praktiką, tiek įtvirtinti konstitucines vertybes, kas ilgainiui turėtų padėti ir kitiems teisėjams, prokurorams, advokatams, vedantiems tokio pobūdžio bylas.

TV3 portalo vyr. redaktorius, ilgametis TV3 žinių reporteris, žinių laidų vedėjas, teisėsaugos žurnalistų klubo vadovas Artūras Anužis nurodė, ko televizijos žurnalistai pasigenda teisinių naujienų komunikacijoje ir kodėl toks svarbus ne atstovo spaudai, bet eksperto komentaras.

Teisininkų elgsenos sukurtą įspūdį aptarė Strateginio marketingo, ženklodaros ir komunikacijos agentūros partnerė, verslo plėtros vadovė Neringa Petrauskaitė. Ji nurodė, kad konkurencija privertė advokatus pakeisti požiūrį į komunikaciją. Taip pat pastebėjo, kad visai kitoks vaidmuo tenka verslo teisėje komunikuojantiems ryšių su visuomene specialistams – jie žurnalistams patys didžiausi pagalbininkai, nes padeda operatyviai teisinę kalbą paversti publicistinius reikalavimus atitinkančiu tekstu. Kolegė taip pat atkreipė dėmesį, kad per dešimtmetį ženkliai išaugo teisinių temų reikšmingumas: jei anksčiau per mėnesį jų pasirodydavo 7, tai šiuo metu iškomunikuojama iki 80. Jos viešumą pasiekia ne pranešimų spaudai formatu, bet kitomis priemonėmis – vykdant turinio rinkodarą, užmezgus tiesioginius ryšius su atskirais žurnalistais.

LZC 20.jpg

Apskritojo stalo diskusiją moderavo Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vedėja dr. Elena Martinonienė. Sveikinimo žodį tarė generalinio prokuroro pareigas einantis Darius Raulušaitis, Lietuvos žurnalistikos centro direktorė dr. Aurelija Juodytė.


Registracijos anketos