Studijų programa

Mokslo komunikacija mokslininkams

Tarptautiniai tyrimai rodo, kad visuomenė vis labiau pasitiki mokslininkais ir klausosi jų pareiškimų, tačiau Lietuvoje mokslo komunikacija, ypač per žiniasklaidą, tebėra embriono stadijos. Todėl sukūrėme kursus mokslininkams, kurie nori turėti tvirtus pagrindus bendravimui su visuomene ir kartu kelti bendrą visuomenės žinių apie mokslą lygį. Kursų metu Lietuvos ir užsienio mokslininkai, mokslo komunikacijos žvaigždės ir žurnalistai pasidalins teorinėmis ir praktinėmis žiniomis, o garsusis dr. Karl iš Australijos surengs mokslo standup comedy pasirodymą, kurio metu turėsite galimybę išvysti, kaip iš sudėtingų mokslinių konceptų galima pasijuokti, tačiau kartu nesumenkinti mokslo vertės.

Registracija
Studijų pradžia: 2022-10-07

Teorinių paskaitų, praktinių užsiėmimų, pokalbių ir diskusijų metu suformuosite tvirtus pagrindus mokslo komunikacijai visuomenėje. Sužinosite apie tai, kokias technikas mokslo komunikacijai viešumoje taiko šio kurso dėstytojai, kokie yra mokslo komunikacijos įrankiai ir kaip pasirinkti tą, kuris patogus bei geriausiai tinka jums, kaip įdomiai paruošti viešą paskaitą, kaip bendrauti su Lietuvos bei užsienio žiniasklaidos atstovais ir pasiruošti interviu, kaip veikia socialiniai tinklai, ir kaip kurti kiekvienam jų pritaikytą turinį, kaip galima komunikuoti apie mokslą ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, kaip surasti savitą komunikacijos toną ir atsisakyti akademinio žargono.

Kursui pakviesti dėstytojai – mokslininkai, mokslo komunikatoriai, mokslo žurnalistai ir žurnalistai, turintys daug patirties komunikuodami Lietuvoje, Australijoje, Švedijoje, JAV, Šveicarijoje ir tarptautiniuose renginiuose bei žiniasklaidoje. Kiekvienas kursų seminaras susideda iš teorinės ir praktinės dalies. Teorinėje dalyje susipažinsite su pagrindiniais terminais, teorijomis, dėstytojų patirtimi komunikuojant apie mokslą. Praktinėje dalyje atliksite užduotis, kurios padės geriau suprasti mokslo komunikacijos įrankius ir atrasti savitą bendravimo stilių.

Spalio 7 d. mokslo žurnalistės Godos Raibytės paskaitoje bus apžvelgiami pagrindiniai visuomenėje populiarūs komunikacijos kanalai, įskaitant socialines medijas, jų veikimo niuansai, supažindinta su būdais pažinti savo auditoriją. Tą pačią dieną vyksiančiame dr. Ingos Popovaitės seminare sužinosite, kaip paprastai, išvengiant akademinio žargono, visuomenei paaiškinti apie savo mokslinius tyrimus.

Spalio 9 d. dr. Karl Kruszelnicki (geriau pasaulyje žinomo, kaip dr. Karl) seminaras bus skirtas viešai mokslo komunikacijos paskaitai, kurios struktūra – jo paties pageidavimu – bus staigmena kursų dalyviams.

Spalio 17 d. užsiėmimą ves Švedijos socialinių mokslų žvaigždė, ekonomistas ir visuomenės gerovės tyrėjas profesorius Micael Dahlen. Jis kalbės apie tai, kaip efektyviai ir įdomiai komunikuoti apie statistiką ir skaičius. Tą pačią dieną garsi Lietuvos neuromokslininkė Urtė Neniškytė atsakys į rūpimus klausimus apie mokslo komunikacijos ypatybes Lietuvoje.

Spalio 21 d. CERN mokslininko, vienas pagrindinių ATLAS eksperimento komunikatorių, dr. Steven Goldfarb seminaro metu aptarsite, kaip įtraukti visuomenę į mokslo tyrimus ir komunikaciją.

Spalio 28 d. žurnalistės Indrės Makaraitytės seminare turėsite galimybę duoti interviu apie savo mokslo tyrimus prieš TV kamerą.

Lapkričio 5 d. pristatysite pirmojo, G. Raibytės vesto, seminaro metu gautą praktinę užduotį ir gaus sertifikatus, liudijančius, kad baigė tarptautinę mokslo komunikacijos programą Lietuvos žurnalistikos centre.

Kursai skirti daktaro laipsnį turintiems mokslininkams, dirbantiems Lietuvos universitetuose, mokslo centruose ar kitose įmonėse ar organizacijose, ir siekiantiems tobulėti mokslo komunikacijos plačiajai visuomenei ir per žiniasklaidą srityje.

Į kursą organizuojama atranka. Kviečiame mokslininkus pildyti šio puslapio apačioje esančią anketą iki rugsėjo 26 d., o su pakviestais į pokalbį pretendentais – susisieksime registracijos metu nurodytu elektroniniu paštu.

Kursą sudaro 25 akademinių valandų, per kurias analizuojami:

  • Mokslo komunikacijos praktiniai ir teoriniai pagrindai
  • Bendravimo žiniasklaidoje pagrindai
  • Socialinių medijų veikimo ir naudojimo pagrindai
  • Mokslinės kalbos vertimas į publicistikos kalbą
  • Komunikacinės žinutės formavimas
  • Skaičių ir statistikos komunikavimas žiniasklaidai
  • Žurnalistinio TV interviu simuliacija ir aptarimas
  • Mokslininkų vaidmuo dezinformacijos plitimo amžiuje

Kursas prasideda spalio 7 d. ir tęsis iki lapkričio 5 d.

Paskaitų laikas: 

Spalio 7 d. (penktadienis) 17:00 – 20:30

Spalio 9 d. (sekmadienis) 16:00 – 18:30

Spalio 17 d. (pirmadienis) 17:00 – 20:30

Spalio 21d. (penktadienis) – 17:00 – 20:30

Spalio 28 d. (penktadienis) 17:00 – 20:30

Lapkričio  5 d. (šeštadienis) 10:00 – 13:00

Apie paskaitų vietą bus informuoti tik atrinkti dalyviai.

 

Kursas yra Lietuvos žurnalistikos centro kartu su Švedijos Ambasada Lietuvoje ir partneriais LRT bei VU Gyvybės mokslų centro vykdomo „Challenging the Infodemic“ projekto dalis. Paskaitos vyks projekto partnerių Tech Zity patalpose Vilniuje. Kurso organizavimą iš dalies remia Švedijos institutas.

Dėstytojai

Goda Raibytė

Studijų programos vadovė

Goda Raibytė

Mokslo žurnalistė, buvusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vyresnioji redaktorė, šiuo metu laisvai samdoma rašytoja, televizijos ir radijo laidų vedėja. G. Raibytė nuolat bendradarbiauja su mokslininkais iš CERN, ESA, SETI ir NASA ir siekia, kad Lietuvos visuomenė geriau suprastų mokslą.

Dr. Karl Kruszelnicki (Dr. Karl)

Dr. Karl Kruszelnicki (Dr. Karl)

Mokslo komunikatorius, rašytojas, radijo ir TV laidų vedėjas Dr. Karl – vienas garsiausių pasaulyje mokslo populiarintojų, tam paskyręs jau beveik 40 metų. Dr. Karl yra parašęs daugiau nei 40 mokslo populiarinimo knygų, kūręs laidas BBC, ABC, „Discovery“ ir pan. Už nenuilstamas pastangas skatinti visuomenės smalsumą, ne kartą apdovanotas – paskutinį kartą jo veiklą įvertino UNESCO, kurie jį 2019 m. paskelbė prestižinės Kalinga premijos laureatu.

Dr. Steven Goldfarb

Dr. Steven Goldfarb

Fizikos mokslų daktaras, edukatorius, mokslo populiarintojas. Melburno universiteto dalelių fizikas, dirbantis CERN (Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacija) ATLAS eksperimente. Jis koordinuoja Mičigano universiteto vasaros studentų ir semestro užsienyje programas CERN. Pirmininkauja Particle Physics Outreach Group ir dalyvauja „Quarknet“ patariamojoje taryboje. Laisvalaikiu groja bliuzo grupėje „Canettes Blues Band“.

Dr. Urtė Neniškytė

Dr. Urtė Neniškytė

Biochemijos mokslų daktarė, neuromokslininkė, kurios mokslinis interesas ir pagrindinė darbo sritis yra susijusi su neuronų ir imuninių ląstelių sąveika smegenyse. Ji ištyrė Alzheimerio ligos ląstelių mechanizmus ir yra pirmųjų straipsnių apie ląstelių mirtį, susijusią su fagocitoze, bendraautorė. Dr. U. Neniškytė taip pat aktyviai komunikuoja mokslą.

Dr. Micael Dahlen

Dr. Micael Dahlen

Stockholm School of Economics profesorius, ekonomistas, specializuojasi visuomenės gerovės, laimės, marketingo ir kūrybiškumo tyrimų srityse. 2021 m. jis buvo nominuotas „The Economist” metų verslo profesoriaus rinkimuose, o tais pat metais The Journal of Business Research jį paskelbė Nr.2 įtakingiausiu tyrėju pasaulyje savo srityje. Profesorius yra mėgiamas ir kviečiamas pranešėjas - jo pranešimų auditorija klausė Stambule, Niujorke, Lisabonoje, Šanchajuje, Google, Ericsson, Samsung, Volkswagen ir kituose biuruose.

Dr. Inga Popovaitė

Dr. Inga Popovaitė

Ajovos universiteto (JAV) sociologijos mokslų daktarė, mokslo komunikatorė. Kauno technologijos universiteto Socialinių, meno ir humanitarinių mokslų fakulteto mokslo darbuotoja, MJJ Fondo stipendijos laimėtoja. Aktyvi mokslo komunikatorė ir vienintelė lietuvė dvi savaitės gyvenusi ir tyrimus atlikusi „Marse“ – „Mars Desert Research Station“, MDRS – Jutos (JAV) dykumoje įkurtoje ilgiausiai veikiančioje ir didžiausioje Marso paviršiaus simuliacijos laboratorijoje pasaulyje.

Indrė Makaraitytė

Indrė Makaraitytė

Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadovė, LRT Tiriamosios žurnalistikos skyriaus vyr. redaktorė, politikos aktualijų apžvalgininkė, buv. INFO TV aktualijų laidos „Dienos komentaras", TV3 laidos „Savaitės komentarai" autorė ir vedėja.

Goda Raibytė

Goda Raibytė

Mokslo žurnalistė, buvusi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vyresnioji redaktorė, šiuo metu laisvai samdoma rašytoja, televizijos ir radijo laidų vedėja. G. Raibytė nuolat bendradarbiauja su mokslininkais iš CERN, ESA, SETI ir NASA ir siekia, kad Lietuvos visuomenė geriau suprastų mokslą.

Studijų kaina: 500 EUR (gali būti skiriama 440 EUR stipendija)

Projekto partneris – Švedijos Institutas – perspektyviems Lietuvos mokslo komunikatoriams įsteigė 440 Eur vertės stipendijas kurso kainai padengti. Pretenduojantieji į stipendiją privalo pildyti anketą, dalyvauti motyvaciniame pokalbyje, o gavę kvietimą – likusią kurso kainą – 60 Eur – padengti savo (ar savo darbovietės, universiteto) lėšomis.

Penkiems (5) mokslininkams iš mūsų partnerio šiame mokslo komunikacijos projekte – VU Gyvybės mokslų centro – skiriamos 500 Eur vertės stipendijos visai kurso kainai padengti. Kviečiame VU Gyvybės mokslų centro mokslininkus dalyvauti!

 

Už studijas (visą arba dalį kainos) mokama į Lietuvos žurnalistikos centro sąskaitą banke:

Įmonės kodas 191886361
Sąskaitos Nr. LT 357300010002483305
AB „Swedbank“, banko kodas 73000

Mokėdami už studijas, mokėjimo paskirtyje nurodykite: „Jūsų_Vardas, Jūsų_Pavardė – Mokslo komunikacijos kursai“.

Mokėjimas turi būti atliktas iki spalio 6 d.

Mokymai vyko sparčiai blogėjant pandeminei situacijai, kai mokslininkų ir žurnalistų bendradarbiavimas buvo itin svarbus skleidžiant pamatuotas žinias ir informaciją. Šie mokymai buvo labai laiku, labai kokybiški, leido suprasti, kaip mąsto žurnalistai, kaip jie dirba, ko jie tikisi iš ekspertų ir kartais nustebti ar permąstyti savo bendravimo su žiniasklaida įpročius. Įgytas žinias naudosiu ne tik bendraudama su žiniasklaidos atstovais, bet ir puikiai pritaikysiu savo paskaitoms.

Eglė Šumskienė
Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė (ekspertiškumo sritis – psichikos sveikata, vaiko teisės, žmogaus teisės, socialinės inovacijos)

Lietuvos žurnalistikos centro organizuojami mokymai ekspertams yra labai reikalingi siekiant geresnės mokslo ir kompetencijų centrų sukuriamų žinių sklaidai. Mokymai koncentruotai perteikė bazinę komunikacijos teoriją ir leido pažvelgti į savo komunikaciją kritiškiau, bei pastebėti daromas klaidas asmeninėse žinutėse. Po mokymų jaučiuosi labiau pasiruošęs komunikuoti kaip ekspertas ir tapo kur kas aiškiau kuriuos šios srities aspektus norėčiau tobulinti. Labai teigiamai vertinu interviu davimo patirtį, kuri privertė saugiai patirti jaudulį ir suprasti kokias pasekmes gali turėti komunikavimo klaidos.

Karolis Januševičius
Lietuvos energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas (ekspertiškumo sritis – energetika, energijos vartojimo efektyvumas, termoinžinerija)

Kolegų padrąsinta sudalyvavau LŽC organizuojamuose ekspertų mokymuose. Mokymų metu sužinojau, kad ne tik mokslininkų darbas yra sudėtingas – žurnalistai kasdien sukasi kaip voverės! Jiems ne tik reikia atsirinkti visuomenei aktualias temas, bet ir surasti ekspertus, galinčius kompetentingai pakomentuoti rengiamas naujienas. Teorinėje mokymų dalyje supratau, kad ekspertų trūksta. O praktiniuose užsiėmimuose suvokiau, kad man sunku kalbėti sklandžiai ir visuomenei suprantama kalba, šviečiant kameros šviesoms. Gera žinia, kad išsiaiškinau kokias papildomas kompetencijas turėčiau ugdyti, jeigu norėčiau bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais ir dalintis savo įžvalgomis. Manau, kad tokie teoriniai/praktiniai mokymai būtų naudingi kiekvienam mokslininkui.

Eleonora Dagienė
MRU tyrėja (ekspertiškumo sritis – mokslo vertinimas, aukštojo mokslo sistema)

,,Paprastai apie sudėtingus dalykus" - taip būtų galima apibūdinti mokymus. Dabar jau suprantu, kaip atsakyti į žurnalistų klausimus, kad eteryje pati "atpažinčiau" tai, ką sakiau. Nors šiek tiek nerimavau dėl filmavimo ir simuliacinio interviu, bet būtent video įrašas leido identifikuoti mano stiprybes ir trūkumus. Sužavėjo Indrės Makaraitytės asmenybė, patirtis, gebėjimas perteikti žinias bei taiklūs komentarai.

Živilė Stankevičiūtė
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė (ekspertiškumo sritis – įmonių socialinė atsakomybė, darbuotojų gerovė, skaitmeninės transformacijos, darbdavio ir darbuotojo dialogas, neįgaliųjų užimtumas, tvarus personalo valdymas)

Registracija