2017-10-23
Disability in Lithuanian media: intermediate results
Lietuvai rūpinantis Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių konvencijos normų perkėlimu į šalies teisę ir jos principų įgyvendinimu, vis aktualesniu tampa žiniasklaidos, kaip politinių permainų tarpininkės, vaidmuo. Klausimas, kaip žiniasklaida vaizduoja su neįgaliaisiais susijusius klausimus, kiek dėmesio ir kokiame kontekste jiems skiria, padeda aiškiau suprasti žiniasklaidos vaidmenį.
Dėl to Lietuvos žurnalistikos centras kartu su Lietuvos Neįgaliųjų Forumu jau 5 mėnesį atlieka neįgaliųjų vaizdavimo žiniasklaidoje stebėseną ir analizę. Tyrimo pabaiga numatoma 2017 m. gruodžio mėnesį, tačiau jau dabar galima pateikti išsamesnes vieno mėnesio (2017 m. birželio) monitoringo ir analizės tendencijas.
- Nuo 2017 06 01 iki 2017 06 30 Lietuvos žiniasklaidoje* pasirodė 746 publikacijos, kuriose analizuojamos arba minimos su neįgaliaisiais susijusios temos.
- Beveik 40 proc. atvejų neįgalumo klausimai publikacijose minimi epizodiškai. Pagrindine tema neįgalumas ar su neįgaliaisiais susiję klausimai tampa 23 proc. visų publikacijų.
- Stiprinančio ydingus stereotipus žmonių su negalia vaizdavimo pasitaiko retai, tačiau neramina, kad didesnė dalis su negalia susijusių straipsnių yra neigiamo konteksto – aprašomi diskriminacijos atvejai, finansinio pažeidžiamumo, negalios sukeliamo sunkumo, dažnas ir kriminalinis kontekstas.
- Neįgaliųjų suvokimas ir vaizdavimas kaip teisių turėtojų – dominuoja, jis sudaro kiek daugiau nei trečdalį atvejų. Antroje ir trečioje vietoje atsidūrė neįgaliųjų vaizdavimas kaip aukų arba aukos situacijoje ir kriminalų bei nelaimių kontekste. Kas dešimtas žurnalistų darbas apie negalią vaizduoja šiuos žmones kaip aktyvius visuomenės dalyvius, o du rečiausiai pasitaikantys įvaizdžiai – neįgalumas kaip našta/problema ir neįgalumas kaip finansinio pažeidžiamumo rizika. Visgi bendras informacijos apie žmones su negalia balansas yra labiau neigiamas – 56 proc. straipsnių žmones su negalia vaizduoja neigiamai arba neigiamame kontekste, 44 proc. teigiamai arba teigiamame kontekste.
- Žiniasklaidai būdinga aptarti aktualius su negalia susijusius klausimus iš valdžios institucijų, tarnautojų perspektyvos. 33 proc. visų cituojamų nuomonės formuotojų – valdžios atstovai (ministrai, ministerijų darbuotojai, valstybės ir savivaldybių įstaigų tarnautojai, taip pat cituojami įstatymai, dokumentai). Seimo nariai pasisako 6 proc. visų atvejų.
- Patys žmonės su negalia neturi didesnės įtakos formuojant nuomonę apie negalią, neįgaliesiems aktualius klausimus (8 proc. pasisakymų). Kita vertus, jie cituojami dažniau, negu žmonių su negalia artimieji (4 proc.), žmonių su negalia organizacijų atstovai (5 proc. atvejų), paslaugų neįgaliesiems teikėjai, dienos centrų darbuotojai (2 proc. visų atvejų).
- Gana reikšmingas nuomonės šaltinis – patys žurnalistai, publikacijų autoriai – sudedantys publikacijų akcentus, formuluojantys klausimus, pasiūlantys žiūros kampą į žmones su negalia, visuomenei aktualią neįgaliųjų socialinės integracijos politiką ar kitus klausimus. 19 proc. visų publikacijų žurnalistai yra svarbūs visuomenės nuomonės formuotojai.
- Neįgaliųjų suvokimas ir vaizdavimas kaip teisių turėtojų – dominuoja, jis sudaro kiek daugiau nei trečdalį atvejų. Antroje ir trečioje vietoje atsidūrė neįgaliųjų vaizdavimas kaip aukų arba aukos situacijoje ir kriminalų bei nelaimių kontekste. Kas dešimtas žurnalistų darbas apie negalią vaizduoja šiuos žmones kaip aktyvius visuomenės dalyvius, o du rečiausiai pasitaikantys įvaizdžiai – neįgalumas kaip našta/problema ir neįgalumas kaip finansinio pažeidžiamumo rizika. Visgi bendras informacijos apie žmones su negalia balansas yra labiau neigiamas – 56 proc. straipsnių žmones su negalia vaizduoja neigiamai arba neigiamame kontekste, 44 proc. teigiamai arba teigiamame kontekste.
Tyrimas atliekamas Neįgaliųjų reikalų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės užsakymu laimėjus viešąjį konkursą.
* Monitoringas atliekamas užsakius UAB „Mediaskopas“ paslaugą ir stebint šiuos Konkurso sąlygose nurodytus žiniasklaidos šaltinius:
Nacionaliniai laikraščiai ir žurnalai: Lietuvos rytas, Lietuvos žinios, Mūsų respublika, Vakaro žinios, Verslo žinios, Veidas. Nacionaliniai televizijos kanalai: BTV, Lietuvos ryto televizija, LRT Televizija, LNK,TV3. Interneto dienraščiai:15min.lt, Alfa.lt, Bernardinai.lt, Delfi.lt, Kauno.diena.lt, Lrytas.lt, Lrt.lt, Lzinios.lt, Respublika.lt, Tv3.lt,Vz.lt. Naujienų agentūros: Bns.lt,Elta.lt