2022-02-14

Kodėl eksperčių cituojama kur kas mažiau?

Šiandienos pasaulyje lygybė yra vienas svarbiausių uždavinių globaliu mastu. To siekiama įvairiais lygmenimis – ekonominiu, politiniu, žmogaus teisių, lyčių ir kt. Būtent pastarojo aspekto atspindėjimas žiniasklaidoje vis dar nėra pakankamas. Lietuvos žurnalistikos centro atliktas tyrimas rodo, kad ekspertės moterys įvairiose žiniasklaidos priemonėse yra cituojamos tris kartus rečiau, nei jų kolegos vyrai.

Žiniasklaida, atlikdama pagrindinę savo misiją – informacijos sklaidos, svarbiausių naujienų pranešimo, prisideda prie visuomenės nuomonės formavimo. Įvykius komentuojantys ir savo įžvalgomis besidalinantys ekspertai pristatomi, kaip autoritetą turintys specialistai, taip pat atspindi lyčių situaciją konkrečioje srityje. Jei naujienos, susiję su tam tikra sritimi dažniau komentuojami ekspertų vyrų, tarsi galima daryti išvadą, kad tai yra „vyriška“ sritis, o jei pasisako ekspertės moterys – „moteriška“. Vis dėl to, tai ne visuomet yra teisinga, o reali situacija gali būti kardinaliai priešinga.

Nuomonės formavimas

Lyčių lygybės ekspertas Donatas Paulauskas mano, kad nevienodą ekspertų pasiskirstymą lemiantys veiksniai ne visuomet yra objektyvūs. „Lietuvoje moterys yra vienos iš labiausiai išsilavinusių ES, daugiau moterų nei vyrų baigia aukštąjį mokslą ir tampa savo srities profesionalėmis. Klausimas – kas atsitinka, kad žiniasklaidoje šmėžuoja daugiausiai tik ekspertai vyrai? Esu girdėjęs, kai sakoma, kad to priežastis – pačios moterys, kurios galėtų labiau siūlytis, veržtis, būti drąsesnės ir pan. Tai tikrai svarbu, bet esmė ne čia. Mes apskritai pernelyg esame linkę atsakomybę už lyčių nelygybę užmesti ant moterų pečių – tarsi jeigu jos dar labiau pasistengtų, nelygybės nebūtų.“

Viešosios nuomonės formavimas didžia dalimi nulemiamas žiniasklaidos, nors įtaka auditorijai gali svyruoti priklausomai nuo amžiaus, išsilavinimo, socialinio lygmens ir kitų veiksnių. Problemos esmė, anot D. Paulausko, gali būti ir pačios žiniasklaidos bei čia dirbančiųjų nenoras atsisakyti patogesnių, darbą palengvinančių sprendimų. „Man norisi atkreipti dėmesį į tuos, kurių rankose ir yra moterų reprezentacija žiniasklaidoje, t. y. į tuos, kas galiausiai nusprendžia, kaip atrodys vienas ar kitas žiniasklaidos produktas. Juk dėl ekspertų pasirinkimo ir „galutinio vaizdo“ sprendžia žurnalistai ir redaktoriai, kurie arba pasistengia pagarsinti moterų eksperčių įžvalgas, arba ne. Kalbu apie pastangas, nes tyrimo metu atskleista situacija gali susiklostyti, kai žurnalistams tiesiog patogiau kalbinti autoritetingus, žinomus ekspertus vyrus, kurie jau metų metus matomi viešoje erdvėje, moka bendrauti su žiniasklaida ir kurie automatiškai pritrauks publikos dėmesį. Taip užsisuka ratas – žinomus ekspertus kalbina dažniau, nes jie žinomi, ir taip ekspertų rinka dar labiau susitraukia.“

Mokslo žurnalistė Goda Raibytė pritaria, kad ekspertų citavimas žiniasklaidoje yra problematiškas ir netolygus, tačiau nemano, kad žurnalistai pašnekovais renkasi išskirtinai tik vyrus, taip tyčia vengdami kalbinti moteris. „Negaliu kalbėti už visą žiniasklaidą, bet netikiu, kad yra žurnalistų, kurie neskambina kitiems pašnekovams, nes galvoja, kad vyrai geriau dėsto mintis. Rengiu mokslo laidas, stengiuosi išlaikyti balansą, tačiau irgi ne visada pavyksta išpildyti iki galo reprezentatyviai. Man patinka nauji, dar „nenukalbinti“ pašnekovai, patinka atrasti, pakalbinti mokslininkus ir mokslininkes, apie kuriuos dar mažai kas girdėjo.“

Klaidingos reprezentacijos

Mokslas yra vienas sektorių, kuriame remiantis LŽC atlikto tyrimo duomenimis, ekspertės išvis nebuvo kalbintos. Tokiais atvejais, gali susidaryti įspūdis dėl stereotipų pripažinimo ir jų skatinimo, plėtojimo. Būtent dėl šios priežasties išryškėja lyčių lygybės svarba ir aktualumas žiniasklaidoje. Mokslininkas, virusų tyrinėtojas dr. Gytis Dudas išskiria keletą svarbiausių elementų, lemiančių lyčių lygybės netolygumus. „Akademinėje bendruomenėje, ypatingai vakarų pasaulyje, yra žinoma, kad lyčių santykis ankstyvose karjeros stadijose siekia arba yra netoli 50/50 iki daugmaž doktorantūros studijų pabaigos, tačiau kylant karjeros laiptais po to, šis santykis keičiasi link vyrų dominavimo. Viena iš šios problemos dedamųjų yra vaikai, kurių ugdymui dauguma pasaulio kultūrų tikisi absurdiškai didelio indėlio vien iš moters pusės. Kitas akivaizdus dedamasis – tiesmuka diskriminacija ir pasąmoningas šališkumas, paveikiantis visas sritis. Iš asmeninės patirties galiu pasakyti, kad kiekviena sutikta už mane vyresnė moteris dirbanti mokslinį darbą užsienyje savo pasiekimais labai dažnai stovėjo dvejomis ar trejomis galvomis aukščiau savo bendradarbių, ir didžiąja dalimi itin vidutiniokų, vyrų, tačiau būtent tokios nelygybės reikia, kad moterys būtų laikomos lygiavertėmis.“

Raibytės nuomone, situacija mokslo srityje nėra tokia bloga, kaip gali atrodyti remiantis žiniasklaidoje cituojamų eksperčių skaičiumi: „Eurostat“ duomenys rodo, kad daugiau nei pusė mokslininkų Lietuvoje yra moterys, taigi teigti, kad tarp daugiau nei pusės mokslo pasaulio nėra daug eksperčių būtų tiesiog nelogiška. Žinoma, yra sričių, kuriose tikriausiai mokslininkių yra mažiau, gal jos rečiau pasisako viešai.“ Žurnalistė prisimena atvejį, kai prieš dalyvaujant konferencijoje, skirtoje vaikams, kreipėsi į prodiuserę dėl lyčių disbalanso tarp pranešėjų, tačiau atsako nesulaukė net ir pasidalinus rekomendacijomis. „Galiausiai, programa vis vien liko labai niūri. Nusprendžiau dalyvauti, bet pabrėžti pavyzdžiais – moterų moksle yra, papasakoti apie jų veiklą, tyrimus, ir kad tai, kad renginio programa nereprezentuoja Lietuvos mokslo pasaulio. Šis pavyzdys man parodo, kad ne tik žiniasklaidos citavimas yra problematiškas.“

Kiekybė versus kokybė?

Kritiškai dėl lyčių lygybės žiniasklaidos atžvilgiu pasisako ir G. Dudas. „Sutikti žiniasklaidos atstovą, kuriam rūpi ne vien išstumti kuo daugiau straipsnių ir sulaukti kuo daugiau paspaudimų, mano patyrimu yra labai reta, todėl investavus visas pastangas į kiekybę, o ne kokybę ir įsigilinimą į temą, pastoviai judama mažiausio pasipriešinimo keliu. Dažnai kalbinami tie patys žmonės, patiems nesidomint kas dar dirba toje pačioje ar panašioje srityje. Iš jaunų lietuvių mokslininkių net ilgai nepagalvojus į galvą šauna Ingrida Olendraitė, Miglė Gabrielaitė, Ugnė Stolz, Bernadeta Dadonaitė, Ieva Drulytė, Emilija Vasiliūnaitė, neabejoju, kad turime galybes kitų, su kuriomis susipažinusi galėtų didžiuotis visa Lietuva. Balsų yra, trūksta tik smalsumo ir pastangų juos rasti bei suteikti jiems platformą.“

Pusiausvyros vis dar trūksta, tačiau situacija pamažu gerėja. Žvelgiant iš laiko perspektyvos, daugelis šiandien priimtinų socialinio gyvenimo normų, sprendimų prieš pusę amžiaus laikyti kvestionuotinais. Patriarchalinės visuomenės reikšmė išlieka, tačiau didėjanti feminizmo įtaka, globalėjantis pasaulis skatina lyčių lygybę. „Manau, kad tai kuria demokratišką viešųjų diskusijų erdvę, kurioje moterų eksperčių įžvalgos ir idėjos turi lygias galimybes būti pastebėtos. Žinome ir tai, kad tiek moterys, tiek vyrai turi skirtingas socialines, kultūrines, ekonomines patirtis, todėl kuo didesnė lyčių įvairovė yra žiniasklaidoje, tuo daugiau skirtingų perspektyvų, požiūrio kampų, mažiau vienodo mąstymo. Svarbu ir tai, kad moterys ekspertės rodo pavyzdį kitoms moterims ir mergaitėms, jog viešai kalbančiais ekspertais, nuomonių lyderiais gali būti ir yra tiek moterys, tiek vyrai – bet kurioje temoje “ – įžvalgomis dalinasi lyčių ekspertas D. Paulauskas.

Tyrimo autoriai