Trys penktadienių vakarai. Tiek mokslininkus ir tyrėjus kviečiame savo laiko skirti viešosios komunikacijos ir bendravimo su žiniasklaida pagrindams gauti. Kursai skirti ypač aukštos kvalifikacijos profesionalams, norintiems aktyviau komunikuoti apie savo mokslinio ar tiriamojo darbo atradimus ir tuo prisidėti prie Lietuvos viešosios erdvės kokybės gerinimo bei didesnio visuomenės informuotumo.
RegistracijaPraktinių užsiėmimų ir teorinių paskaitų metu sužinosite apie komunikaciją žiniasklaidoje ir bendravimą su žurnalistais. Sužinosite patarimų, kaip įdomiai ir patraukliai savo tyrimus pristatyti viešumoje, kokius medijų kanalus ir kaip efektyviausia naudoti, kaip kurti savo kaip patikimo ir autoritetingo šaltinio reputaciją, patraukti visuomenės dėmesį. Gausite bendravimo su žiniasklaida teorinius pamatus. Analizuosite sėkmingos ir nesėkmingos komunikacijos viešumoje atvejus, atliksite praktinių užduočių.
Susitiksite su žiniasklaidos atstovais. Sužinosite, kokios informacijos iš mokslininkų ir savo srities ekspertų reikia žurnalistams, kaip žurnalistai rengiasi pokalbiams ir interviu, taip pat – kokių ekspertų šiuo metu žiniasklaidai trūksta ir kokia yra eksperto reikšmė apie įvykius, problemas ar įdomybes pranešant visuomenei. Gilinsitės į žurnalistinės veiklos, etikos ir žurnalistų bendravimo su šaltiniais principus, taip pat – kuo skiriasi žurnalistų poreikiai ir darbas skirtingose žiniasklaidos priemonėse – spaudoje, internete, radijuje, televizijoje. Šioje mokymų dalyje dalyvaus televizijos operatorius ir kiekvienas turėsite galimybę duoti interviu televizijos žurnalistui. Po to video įrašai su jūsų interviu bus peržiūrimi ir pateikiami patarimai, kaip tobulinti savo bendravimą su žurnalistais.
Paskaitų metu įgytos teorinės ir praktinės žinios padės formuoti viešosios komunikacijos įgūdžius, gerinti mokslo bei tyrimų komunikacijos būklę ir prisidėti prie viešosios erdvės turtinimo.
Paskaitos, praktinės užduotys, diskusijos, atvejų analizė, pratybos, savarankiškas darbas. Paskaitos vyksta ir auditorijoje, ir nuotoliniu būdu – priklausomai nuo epidemiologinės situacijos.
Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadovė, LRT Tiriamosios žurnalistikos skyriaus vyr. redaktorė, politikos aktualijų apžvalgininkė, buv. INFO TV aktualijų laidos „Dienos komentaras“, TV3 laidos „Savaitės komentarai“ autorė ir vedėja.
Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadovė, LRT Tiriamosios žurnalistikos skyriaus vyr. redaktorė, politikos aktualijų apžvalgininkė, buv. INFO TV aktualijų laidos „Dienos komentaras“, TV3 laidos „Savaitės komentarai“ autorė ir vedėja.
Atrinktiems kandidatams skiriamos 350 Eur vertės stipendijos, visiškai padengsiančios kurso kainą.
Kursai skirti itin aukštos kvalifikacijos profesionalams – universitetų mokslininkams, tyrimų centrų analitikams, specialistams, įgijusiems ekspertinės patirties specializuotose srityse.
Vietų skaičius ribotas. Prioritetas skiriamas analitinį darbą dirbančioms moterims iš tų sričių, kur jų balsas viešumoje girdimas mažiausiai.
Spalio 15 d. nuo 17 val vyks pokalbiai su kandidatais nuotoliniu būdu.
Kursas prasideda spalio 22 d. ir tęsis iki lapkričio 5 d.
Paskaitų laikas: penktadieniais – 17.00 – 18.30 val., 19.00 – 20.30 val.
Paskaitų vieta – Atviros Lietuvos fondo salė (Didžioji g. 5, Vilnius).
Pabaigus kursą, išduodami kvalifikacijos tobulinimą liudijantys Lietuvos žurnalistikos centro sertifikatai.
Mokymai organizuojami kartu su partneriais – LRT. Mokymus ekspertams remia Švedijos ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas.
Lietuvos žurnalistikos centro organizuojami mokymai ekspertams (mokslininkams) paliko gerą įspūdį, o juk tai nėra taip jau paprasta, žinant mokslo žmonių profesinį bruožą - išlavintą kritinį mąstymą! LŽC lektoriai dėstomą medžiagą pateikė įtraukiai, praktinių užduočių buvo daug, jos padėjo dar mokymų laikotarpiu parengti tekstus, kuriuos pavyko lengvai ir greitai publikuoti. Apskritai, mokymai sustiprino pasitikėjimą savimi ir įkvėpė dalintis žiniomis bei įžvalgomis kur kas platesnėje auditorijoje, nei anksčiau.
Agota Giedrė Raišienė
MRU profesorė (ekspertiškumo sritis - organizacijų vadyba)
Mokymai Centre buvo įsimintina patirtis – tiek žinių, tiek praktinių užduočių prasme. Paskutinės, praktinės užduoties atlikimas buvo ypač svarbi pamoka, kurią nešiojuosi su savimi visada, kai tik bendrauju su žiniasklaida. Rekomenduoju – svarbūs ir naudingi kursai bet kuriam savo srities ekspertui komentuojančiam ar planuojančiam komentuoti žiniasklaidoje.
Jūratė Juškaitė
Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė (ekspertiškumo sritis – Lyčių lygybė, LGBT, neapykantos nusikaltimai)
Lietuvos žurnalistikos centro organizuotuose mokymuose ekspertams dalyvavau prieš metus, bet iki šiol prisimenu kaip labai vertingą patirtį. Kad teks išlįsti iš komforto zonos - nujaučiau dar prieš registruojantis, bet kad gausiu ir tokių naudingų patarimų - nuoširdžiai nesitikėjau. O gavau visko su kaupu - ir kaip elgtis interviu metu, ir kaip komunikuoti su žiniasklaida apie savo tyrimų lauką, ir apie profesinį įvaizdį, ir dar tuziną kitų instrumentų. Jau ne viena kartą, atsidurus viešoje erdvėje, su dėkingumu prisimenu LŽC dėstytojas ir mokymuose įgautą patirtį.
Karina Simonson
VU Azijos ir transkukltūrinių studijų dėstytoja, VDA podoktorantūros stažuotoja (ekspetiškumo sritis – meno istorija ir kritika)
Mokymuose labiausiai vertinu koncentruotą turinį, praktinį taikymą ir grįžtamojo ryšio užtikrinimą. Užsiėmimai neperkrauti teorine medžiaga, atskleidė vidinės žurnalistikos virtuvės paslapčių. Neprailgdavo dėl puikiai parengtų praktinių pratimų. O norintiems pasiimti viską, kas tik imanoma netrūko ir namų darbų. Jiems mokymų vedėja teikė vertingas pastabas ir klausė mūsų nuomonės. Ačiū už puikią iniciatyvą, pati mielai kartočiau, todėl labai rekomenduoju!
Gintarė Žemaitaitienė
MRU komunikacijos instituto docentė, mokslininkė, vadybos mokslų daktarė (ekspertiškumo sritis - socialinės technologijos ir inovacijų komunikacija)
Mokymai vyko sparčiai blogėjant pandeminei situacijai, kai mokslininkų ir žurnalistų bendradarbiavimas buvo itin svarbus skleidžiant pamatuotas žinias ir informaciją. Šie mokymai buvo labai laiku, labai kokybiški, leido suprasti, kaip mąsto žurnalistai, kaip jie dirba, ko jie tikisi iš ekspertų ir kartais nustebti ar permąstyti savo bendravimo su žiniasklaida įpročius. Įgytas žinias naudosiu ne tik bendraudama su žiniasklaidos atstovais, bet ir puikiai pritaikysiu savo paskaitoms.
Eglė Šumskienė
Sociologijos ir socialinio darbo instituto direktorė (ekspertiškumo sritis – psichikos sveikata, vaiko teisės, žmogaus teisės, socialinės inovacijos)
Lietuvos žurnalistikos centro organizuojami mokymai ekspertams yra labai reikalingi siekiant geresnės mokslo ir kompetencijų centrų sukuriamų žinių sklaidai. Mokymai koncentruotai perteikė bazinę komunikacijos teoriją ir leido pažvelgti į savo komunikaciją kritiškiau, bei pastebėti daromas klaidas asmeninėse žinutėse. Po mokymų jaučiuosi labiau pasiruošęs komunikuoti kaip ekspertas ir tapo kur kas aiškiau kuriuos šios srities aspektus norėčiau tobulinti. Labai teigiamai vertinu interviu davimo patirtį, kuri privertė saugiai patirti jaudulį ir suprasti kokias pasekmes gali turėti komunikavimo klaidos.
Karolis Januševičius
Lietuvos energetikos agentūros energijos vartojimo efektyvumo skyriaus vadovas (ekspertiškumo sritis – energetika, energijos vartojimo efektyvumas, termoinžinerija)
Kolegų padrąsinta sudalyvavau LŽC organizuojamuose ekspertų mokymuose. Mokymų metu sužinojau, kad ne tik mokslininkų darbas yra sudėtingas – žurnalistai kasdien sukasi kaip voverės! Jiems ne tik reikia atsirinkti visuomenei aktualias temas, bet ir surasti ekspertus, galinčius kompetentingai pakomentuoti rengiamas naujienas. Teorinėje mokymų dalyje supratau, kad ekspertų trūksta. O praktiniuose užsiėmimuose suvokiau, kad man sunku kalbėti sklandžiai ir visuomenei suprantama kalba, šviečiant kameros šviesoms. Gera žinia, kad išsiaiškinau kokias papildomas kompetencijas turėčiau ugdyti, jeigu norėčiau bendradarbiauti su žiniasklaidos atstovais ir dalintis savo įžvalgomis. Manau, kad tokie teoriniai/praktiniai mokymai būtų naudingi kiekvienam mokslininkui.
Eleonora Dagienė
MRU tyrėja (ekspertiškumo sritis – mokslo vertinimas, aukštojo mokslo sistema)
,,Paprastai apie sudėtingus dalykus" - taip būtų galima apibūdinti mokymus. Dabar jau suprantu, kaip atsakyti į žurnalistų klausimus, kad eteryje pati "atpažinčiau" tai, ką sakiau. Nors šiek tiek nerimavau dėl filmavimo ir simuliacinio interviu, bet būtent video įrašas leido identifikuoti mano stiprybes ir trūkumus. Sužavėjo Indrės Makaraitytės asmenybė, patirtis, gebėjimas perteikti žinias bei taiklūs komentarai.
Živilė Stankevičiūtė
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto docentė (ekspertiškumo sritis – įmonių socialinė atsakomybė, darbuotojų gerovė, skaitmeninės transformacijos, darbdavio ir darbuotojo dialogas, neįgaliųjų užimtumas, tvarus personalo valdymas)
Mokymai - nuolatinio asmeninio tobulėjimo ir profesinio augimo priemonė. Draugiška ir profesionali aplinka suteikė galimybę dalintis patirtimis, pasikeisti nuomonėmis ir susipažinti su įvairių sričių ekspertais. Mokymų vedėjos lyderystės pavyzdys išties yra užkrečiantis ir skatinantis išeiti iš komforto zonos bei būti atviriems visuomenei. Mokymai sustiprino pasitikėjimą savimi ir pasitikėjimą demokratinės žiniasklaidos galia.
Vilma Čingienė
MRU profesorė (ekspertiškumo sritis – sporto ir fizinio aktyvumo sektoriaus valdymas)
Daug metų rašau, galima sakyti sėkmingai, mokslinių tyrimų ataskaitas ir mokslinius straipsnius, skaitau parnešimus mokslinėse konferencijose. O publicistikos ir interviu privengiu, jausdama, kad kažką ne taip darau ir kad tame kažko trūksta. Tuos „kažką“ ir „kažko“ suvokti padėjo mokymai (pirmiausia, kad pasisakyme ar tekste mokslinį stilių būtina pakeisti publicistiniu, būtina užgniaužti norą perteikti žinių kuo daugiau ir paaiškinti kuo plačiau, t.t.). Per paskaitą supratau kaip veikia žiniasklaida ir ko siekia žurnalistai imdami interviu. O atlikdama bei stebėdama kitų mokymų dalyvių praktinę užduotį – I. Makaraitytės meistriškai imamą interviu – supratau esmines klaidas. Mokymuose pateiktos žinios apie žiniasklaidą ir žurnalistų darbą bei atlikta praktinė užduotis ir jos klaidų analizė padėjo suvokti kaip reikia ruoštis interviu ir rengti mokslo populiarinimo tekstus. Galiausiai, geras jausmas laimėti stipendiją mokymams(!) apie žurnalistikos vingrybes, kurias menkai išmanai, bet suprati, kad žinojimas apie jas gali labai pagelbėti perteikiant profesionalias mokslo žinias žiniasklaidoje.
Vlada Vitunskienė
VDU bioekonomikos plėtros fakulteto profesorė (ekspertiškumo sritis – žemės ūkio ir bioekonomikos vystymosi, (ne)darnumo problemos, poveikis klimatui, dėl maisto vartojimo ir švaistymo kylančios problemos bei su tuo susijusi politika)