2017-10-15

Indrė Makaraitytė: „Gerų žurnalistų Lietuvoje vis dar trūksta“

Pakviesta tapti Lietuvos žurnalistikos centro Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadove, garsi žurnalistė Indrė Makaraitytė nė kiek nedvejojo. Ji nusprendė prisidėti prie to, kad į viešosios erdvės areną žengtų kuo daugiau puikiai pasiruošusių žurnalistų, na, o valstybės tarnautojai, politikai, verslas – geriau suprastų, kokia vertybė yra laisvas žodis, ir ko iš tiesų reikia žurnalistams, kaip su jais bendrauti. Politikos apžvalgininkė ir INFO TV laidos  „Dienos komentaras“ autorė sako, kad susigundyti šia profesija ir žurnalistikos studijomis turėtų kiekvienas žingeidus žmogus, nepakenčiantis rutinos.

Indrė Makaraitytė sako, kad laisvas žodis – ne visiems Lietuvoje suprantama vertybė. Mindaugo Ažušilio (DELFI) nuotr.

Žiniasklaida Lietuvoje dažnai kritikuojama. Mūsų publika mus kritikuoja, suinteresuotos grupės kritikuoja, neatsilieka politikai. Pelnyta toji kritika ar ne?

Kritika visada skatina pasitempti, be kritikos mes visi užmigtume ant laurų. Kritika yra variklis, nes visada galima geriau. Ir žiniasklaida, mūsų, žurnalistų darbas, labai pagrįstai sulaukia  kritikos, nes visada galima geriau. Klausimas šiek tiek kitas: „Ar žmonės turi, iš ko rinktis, kokį spektrą siūlo žiniasklaida?“ Ir mano atsakymas yra – taip, žmonės turi iš ko rinktis ir tiek daug pasirinkimų Lietuvoje apskritai dar nėra buvę.  Siauras žiniasklaidos grupuotes atmiešė interneto dienraščiai ir socialiniai tinklai. Taip, galbūt galima sakyti, kad kakofonijoje ir gausoje svarbūs dalykai pasiklysta, bet tam žmogui duotas kritiškas protas ir smalsumas, kad gebėtumėme atsirinkti. Bet svarbiausia – yra.

Visai neseniai savo komentare teigėte, jog žurnalistams bene kasdien tenka kovoti už laisvą žodį, už išlikimą. Kas yra ta antra pusė, su kuria tenka kautis?

Visada laisvo žodžio priešai yra pikti nesąžiningi žmonės. Jie gali būti ir valdžioje, ir privačiose struktūrose. Nesąžiningi žmonės visais laikais naudojo prieš laisvą žodį vieną ginklą – pinigus. Žiniasklaida negali išgyventi be reklamos, ypač dabar, kai turinys portaluose liejasi laisvai kaip vanduo ir mes net nesusimąstome, kad kiekviena eilutė juk neatsiranda šiaip sau. Ją turėjo kažkas parašyti. O už tai gauti atlyginimą. Juk nuėjęs į parduotuvę negali išsinešti maisto nemokamai.

Pikti žmonės ateina ir sako: mes jums duosime reklamos, o jūs nerašykite.  Arba apskritai – na, gal jau baikit, nerašykit rimtų straipsnių. Šis spaudimas nuolatinis, jis buvo ir bus visada, nes laisvas žodis ne visiems suprantama vertybė.

Indrė Makaraitytė: „Pikti žmonės ateina ir sako: mes jums duosime reklamos, o jūs nerašykite.  Arba apskritai – na, gal jau baikit, nerašykit rimtų straipsnių. Šis spaudimas nuolatinis, jis buvo ir bus visada, nes laisvas žodis ne visiems suprantama vertybė“.

Kodėl žmogus, jaunas profesionalas, galėtų norėti tapti žurnalistu, kai žurnalisto darbe tiek daug spaudimo, konfliktinių ir nepasitenkinimo situacijų?

Todėl, kad šis darbas žada įdomiausią gyvenimą, apie kokį tik gali svajoti žingeidus žmogus. Tai visada tobulėti verčiantis darbas, jis niekada nebūna nuobodus, jame nėra rutinos.

Kokių žinių ir savybių turėtų turėti geras žurnalistas?

Pirmiausia, jis turi sirgti žurnalistika. Sirgti – tai reiškia, jis turi norėti klausti, kapstytis giliau, suprasti daugiau.

Jūsų nuomone, dauguma šiandien dirbančių žurnalistų tų savybių turi ar ne?

Taip, man teko dirbti keliose žiniasklaidos priemonėse, ir jose dirbantys žurnalistai yra puikūs. Lietuvoje yra daug puikių žurnalistų, bet jų tikrai dar trūksta – trūksta gerų, išmanančių žurnalistų.

Lietuvos žurnalistikos centro Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programa – ir tiems, kurie nori tapti nauju principingos žiniasklaidos veidu, ir tiems, kurie nori suprasti, kaip konstruktyviai bendradarbiauti su žiniasklaida, nepaminant visuomenės interesų. Per 5 mėn. įkvepiančių žurnalistikos studijų susipažinsite su garsiais Lietuvos žurnalistais, kurie skaitys Jums paskaitas, mokys kūrybinio rašymo, redagavimo, fotografavimo, filmavimo, darbo tiesioginiame eteryje paslapčių, klausysitės žiniasklaidos teisės lekcijų, vyksite į redakcijas, dalyvausite tiesioginio eterio filmavime, Jums bus sudaryta galimybė redakcijose visą mėnesį atlikti praktiką. Skaitykite daugiau apie sudarytą inovatyvią Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programą čia.

Nesate tikri, ar šios studijos Jums? Paskambinkite, pakalbėsime, atsakysime į visus Jūsų klausimus. Tel. nr. +370 682 76 804

Arba parašykite mums el. paštu: info@lzc.lt