2021-01-29

Komunikacijos patarimai ekspertams

Mokslo populiarinimo strategijos pradžia

Viešojoje erdvėje stingant mokslo žinių, vakuumą užpildo dezinformacija. Todėl tyrėjai ir akademikai turi kalbėti apie savo veiklą, kitaip už juos kalba ne specialistai ir taip atsiveria erdvė spekuliacijoms, spėliojimams, baimei. Kartu taip populiarinamas ir mokslas bei atsiveria naujos galimybės patiems tyrėjams.

Norėdami efektyviau komunikuoti, pirmiausia, žinokite, kokie žurnalistai rašo jūsų temomis. Jų kontaktai būna redakcijų puslapiuose, socialinėse medijose. Taip pat galite susipažinti renginiuose ar parašyti prisistatymo el. laišką, kad žinotų, kokiomis temomis į Jus gali kreiptis.

Svarbu susitvarkyti informaciją apie save socialiniuose tinkluose – susikurkite „LinkedIn“ profilį, peržiūrėkite, kokią informaciją apie Jus meta paieškos sistemos. Galbūt apie Jūsų mokslinę veiklą internete labai mažai informacijos, tuomet galima susikurti ir reprezentuojantį tinklaraštį ar „Wix“ svetainę, kur būtų informacija apie Jūsų veiklą, kontaktai.

Pirmiausia, inicijuokite temas patys, ilgainiui Jūsų vardas taps žinomas ir į Jus kreipsis žurnalistai ekspertinių komentarų patys. Ypač naudinga rašyti nuomonių komentarus. Tam susidėliokite sau, kur link eina Jūsų sektorius bei susijusios sritys, kokias žinote įdomias istorijas, naudingą statistiką, srities stereotipus ir probleminius ar dažniausiai užduodamus klausimus.

Pasidomėkite, koks yra dabartinis žurnalistų indėlis į šią sritį Lietuvoje ir pasaulyje – kokios temos labiau aptariamos užsienyje, bet mažai sulaukia dėmesio Lietuvoje. Sekite kitus mokslininkus, ne tik savo srities, analizuokite, kaip jie komunikuoja.

Mokslo populiarinimui reikia pasakoti istorijas, naudinga panaudoti vaizdingų palyginimų, metaforų. Tobulinti kūrybinį rašymą galite daug skaitydami grožinės literatūros bei kitų sričių ekspertų tekstų, analizuodami, kas Jus pačius tekste sudomina. Geras būdas ir pasimokyti kūrybinio rašymo kursuose, stebėti „TEDx“ ir panašaus formato laidas.

Nuolat domėkitės naujienomis savo sektoriuje ir rašykite komentarus redakcijoms, reaguodami į aktualijas. Ilgainiui tai gali tapti bendradarbiavimu, tampant nuolatiniu autoriumi interneto platformoje ar žurnale. Siūlykite temas „TEDx“, „Login“, „What’s Next?“ ar panašioms konferencijoms. Išnaudokite ir socialines medijas („LinkedIn“, „Facebook“, „Instagram“, „Twitter“, „Youtube“) kaip platformą dalintis savo srities naujienomis, įdomiomis istorijomis ir panašiai. Kad ir ką bekomentuotumėte žurnalistams, visada pridėkite savo nuotrauką – nepabijokite investuoti į profesionalią fotosesiją. O jau sulaukus kontakto iš žurnalisto, reaguokite kuo greičiau ir užmegzkite ryšį ateičiai.

Norint parengti detalesnę asmeninę komunikacijos strategiją, stebėkite Lietuvoje ir pasaulyje įsitvirtinusių mokslo komunikatorių veiksmus, jų naudojamus komunikacijos kanalus ir turinį juose. Išanalizavus pagrindinių Lietuvos mokslo komunikatorių ir gausiai komunikuojančių ar komunikavusių užsienio mokslininkų komunikacijos kryptis ir strategijas (Pvz.: Neil deGrasse Tyson, Carl Sagan, Brian Cox, Emmanuelle Charpentier, tačiau svarbu stebėti ir savo srities ekspertų komunikaciją), atsirinkite jums tinkamus komunikacijos kanalus, parenkite preliminarų temų planą ir pradėkite komunikuoti. Jei sunkiai sekasi užmegzti ryšius su didžiaisiais naujienų portalais, ieškokite nišinių kanalų, kuriems gali būti aktuali Jūsų tema – pvz.: tinklalaidė ,,Išpakuota”, ,,Nara” tinklalaidės, mokslo populiarinimui skirtos LRT radijo laidos. Nepamirškite komunikacijos, kontaktų mezgimo socialinėse medijose ir išsiugdykite įprotį sekti su jūsų sritimi susijusias naujienas pasaulio ir Lietuvos žiniasklaidoje. Taip visuomet žinosite aktualijas, būsite ,,rytdienos laikraščio puslapyje” ir galėsite pasiūlyti įdomaus turinio tiek žiniasklaidai, tiek savo socialinių tinklų sekėjams. Pagalvokite apie vizualinę komunikaciją – gerai parengti paveiksliukai, info grafikai, vaizdo klipai gali sėkmingai iliustruoti turinį žiniasklaidai arba tapti jūsų socialinių tinklų komunikacijos ašimi.

Kaip bendrauti su žiniasklaida?

Žurnalistai yra nuolat suinteresuoti ieškoti naujų veidų ir ekspertinių įžvalgų, tuo tarpu ekspertai – pasiekti savo atradimais ar tyrimų rezultatais kuo platesnę auditoriją. Todėl abiem pusėms svarbus bendradarbiavimas.

Siekdami efektyvesnės savo ekspertinės komunikacijos, pirmiausia, pasirenkite tikslinių žurnalistų sąrašą – sekite juos, kokiomis temomis rašo, ką kalbina, turėkite kontaktus. Į tai ypač svarbu atkreipti dėmesį, rengiant turinį ir siūlant medžiagą vienam ar kitam žiniasklaidos kanalui arba žurnalistui. Stebėkite ir kaip komunikuoja Jūsų kolegos, taip išmoksite pateikti informaciją taip, kad ji būtų žiniasklaidai įdomi ir naudinga.

Svarbiausi principai, bendraujant su žurnalistais – profesiškai susidraugaukite, stenkitės padėti (paaiškinkite savo srities niuansus; jei klausimas ne jūsų srities, pasiūlykite kolegą, kuris galėtų atsakyti ir pan.), visada ištesėkite, ką pažadate, būkite operatyvūs ir visada kelkite telefoną.

Dažniausiai žurnalistai skundžiasi pašnekovais, kurie pažadėjus perskambinti ar atsiliepti vėliau, išgaravo. Geriau informuokite, kad pasikeitė aplinkybės ir nebegalite teikti informacijos arba patikslinkite dėl laiko, bet ne dinkite. Žiniasklaida, besikreipdama tikisi kiek įmanoma operatyvesnio atsakymo ir dialogas čia – labai svarbus.

Kitas atvejis, kaip galima susigadinti santykius su žurnalistais – tai slėpti naujieną, kuri įdomi žiniasklaidai. Žinoma, pasitaiko, kad dar tyrimas nebaigtas, žurnalistas jau domisi, o tarpinių rezultatų nesinori sakyti. Tuomet galima žurnalistą perspėti, kada jau bus galima tikėtis informacijos. Dar blogiau, kai pažadėjote ekskliuzyvinę naujieną, o jūsų kolega ja pasidalino su kitais. Todėl labai svarbu iš anksto tarpusavyje susitarti dėl viešinimo, šiuo atveju būtina atsiprašyti žurnalisto dėl nesusipratimo ir pasistengti kitą kartą pasidalinti ypatinga naujiena.

Sulaukus žurnalisto skambučio, reiktų visada paklausti, iki kada reikia informacijos (iki kurios valandos ar dienos). Jeigu dar neturite daug patirties ir bijote kalbėti gyvai, galima paprašyti žurnalisto atsiųsti klausimus el. paštu. Žurnalistams tai yra patogu, kadangi nereikia vėliau perrašyti teksto, o jūs tuo tarpu galite apmąstyti ir sklandžiai sudėlioti mintis. Ne visada aktualu, bet praverčia paklausti kokia tema, kontekstas, kas dar bus kalbinama. Tačiau pasirodžius tekstui ir aptikus klaidą nemanykite, jog žurnalistas ,,tyčia prirašė nesąmonių“. Jeigu pastebėjote neatitikimą, parašykite ar paskambinkite žurnalistui, klaidos yra visada pataisomos.

Kaip parašyti gerą pranešimą spaudai?

Žurnalistai darbe susiduria su daugybe iššūkių, įtampa, greitu tempu ir provokacijomis, todėl komunikuojančių specialistų tikslas pasitelkiant sklandžią komunikaciją jiems pagelbėti skleisti informaciją apie naujus atradimus, tyrimus ar kitas naujienas Jūsų ekspertinėje srityje. Kuo tiksliau pateikiama medžiaga ir kuo mažiau reikalaujanti tikrinimo ir redagavimo, tuo didesnė tikimybė, kad Jūsų tekstas bus išspausdintas.

Dar prieš rašant pranešimą spaudai, reikia įsivertinti naujienos aktualumą – kuo ji svarbi platesniam skaitytojų ratui būtent šiandien – ar įvykis išsiskiria, intriguoja. Tuomet nusistatykite artumą auditorijai – jeigu tyrimas rengtas apie konkretų regioną, galbūt užtenka jo rezultatus viešinti vietinėje spaudoje, o ne skelbti spaudos centre, kur naujiena prapuls naujienų sraute. Net ir nacionaliniu mastu svarbi žinutė gali sraute pasimesti, todėl visuomet geriausia informaciją personalizuoti ir bendrauti tiesiogiai su Jūsų srities žurnalistu.

Pranešimas spaudai rašomas apverstos piramidės principu – esminė naujienos informacija pateikiama pačiame teksto viršuje. Toliau dėstoma, paliekant mažiausiai svarbią informaciją pačiame teksto gale, čia puikiai tinka pateikti šiek tiek konteksto apie tyrėją ar instituciją. Nepamirškite tekste išryškinti pasekmes ir poveikį – turi būti aišku, kodėl šią naujieną visuomenė turėtų žinoti. Be to, jau el. laiško antraštė turėtų atskleisti esminę informaciją.

Dažniausia klaida pranešimuose yra per daug specifinė informacija bei mokslinė terminija, kuri gali būti neaiški didžiajai visuomenės daliai. Tekstas turi būti parašytas taip, kad nekiltų neaiškumų. Tekste pateikiama vien faktinė informacija, geriausia vengti būdvardžių, reklaminių žodžių. Tačiau nuomonės ir požiūriai citatose gali labai pagyvinti pranešimą. Svarbu nepamiršti vizualinės informacijos – nuotraukos, video, infografikai yra labai efektyvūs, pritraukiant dėmesį.

Geriausia pranešimus spaudai platinti rytais. Savaitgalį naujienas siųsti nepatartina, nes redakcijose dirba mažiau žurnalistų, tačiau galite iš anksto suderinti ilgesnių skaitinių publikavimą. Prasčiausias laikas naujienoms – penktadienį popiet, šis laikas gali pasitarnauti nebent naujienoms, kurias turite paskelbti, bet nenorite, kad daug kas (pvz., konkurentai) sureaguotų.

Kaip surengti naudingą spaudos konferenciją?

Nors dažnai galvojama, kad norint atkreipti televizijos ir radijo dėmesį pasitarnauja spaudos konferencijos, jos rengiamos tik ypač svarbioms naujienoms. Jeigu konferencijoje nebus pridėtinės vertės, geriau platinti pranešimą spaudai arba pasikviesti žurnalistus į laboratoriją ar mokslo centrą, nes diskusija salėje yra vizualiai nuobodoka.

Spaudos konferencija turi turėti aiškiai suvokiamą ir perduodamą vieną svarbiausią žinią su ne daugiau nei trimis pagrindinėmis potemėmis. Įprastai dalyvauja 2-3 kalbėtojai, neskaitant vedėjo, pristatančio kalbėtojus ir temą. Verta pasvarstyti pakviesti kalbėtojus ir iš kitų organizacijų, kad atsirastų daugiau įdomių perspektyvų Jūsų temai. Konferencija rengiama pirmoje dienos pusėje, skiriama po 5-10 min. kiekvieno pašneko pasisakymui, tuomet apie 20 min. klausimams-atsakymams. Svarbu suprasti, kad dalis žurnalistų lauks tik galimybės užduoti klausimus.

Prieš spaudos konferenciją naudinga ją pasirepetuoti, nusimatyti kokie klausimai žurnalistams gali kilti. Atsakinėjant, svarbu netraukti tų temų, kurios nusipelno atskiros spaudos konferencijos ar interviu. Jeigu pasitarsite apie kokį dar nepabaigtą tyrimą, žurnalistai apie jį pradės klausinėti, o negalėdami jiems pateikti informacijos, atrodysite lyg informaciją nuo žurnalistų slėptumėte. Jei nežinote klausiamos informacijos, nurodykite, kur ją galima rasti, arba pažadėkite patikslinti vėliau, pvz., el. paštu. Jeigu sulaukiate nekorektiško klausimo – pakvieskite aptarti jį vėliau, asmeniškai po spaudos konferencijos ir pereikite prie kito klausimo.

Ruošiantis konferencijai verta analizuoti savo viešo kalbėjimo vaizdo įrašus. Parepetuoti kalbą, išgaudyti „aaa..“, „mmm..“, ,,žodžiu”, ,,vat būtent”, ,,iš tikrųjų”, ,,ta prasme”, ištiktukus, mažinti žodžių, kurie nieko nepasako arba verčia abejoti, pvz. ,,turbūt”. Konferencijos metu neskaitykite iš lapo, būkite pasižymėję tik raktines frazes, palaikykite akių kontaktą su žurnalistais.

Kvietimai į spaudos konferenciją siunčiami bent prieš dieną, geriausia kelias dienas prieš. Kvietime nurodykite temą, datą, vietą, bet neatskleiskite visos pristatymų esmės (yra tikimybė, kad ta informacija, kuri bus paskelbta kvietime, jau gali atsidurti žiniasklaidoje). Iš anksto pasiruoškite spaudos pranešimą su vizualia informacija, kurią iškart duosite laikmenoje arba išsiųsite el. paštu atėjusiems žurnalistams. Tačiau likusiai žiniasklaidai pranešimą spaudai siųskite kelios valandos po konferencijos, kad laiko pranašumą turėtų būtent atėję žurnalistai.

Kaip komunikuoti skirtingomis medijomis?

Ekspertų komunikacijos tikslas – viešinant savo tyrimus, pasiekti kuo platesnę auditoriją. Tam ypač naudinga komunikuoti per skirtingas platformas, tačiau svarbu žinoti jų specifiką.

Žinių reportažų apimtis matuojama sekundėmis, todėl medžiagą tenka karpyti. Tokiu atveju prastai atrodo pašnekovai, kalbantys ilgais sakiniais. Geriausia prieš atvažiuojant žurnalistams, išsiaiškinti, ko bus klausiama ir pasiruošti 2-3 sakinių rišlų atsakymą. Ypač venkite specifinės terminologijos, gilių koncepcijų, sudėtingų skaičių. Kalba turi būti raiški, sklandi, be pauzių, kalbos ,,šiukšlių”. Pateikiami faktai, aiški pozicija, venkite diskusinių pasvarstymų. Stovėkite ramiai, per daug negestikuliuokite, jei padeda nusiraminti, rankoje galite laikyti rašiklį ar pasiremti į kėdę.

Kitos televizijos ar radijo laidos yra puiki erdvė vaizdingai kalbai, įdomioms idėjoms, vertingam turiniui. Tikėtina, kad klausytojai tuo metu, ypač klausant radijo, užsiima ir kitais dalykais, todėl jų dėmesio patraukimui labai pasitarnauja istorijos, iliustratyvūs pavyzdžiai – pasiruoškite tokių įdomybių dar prieš pokalbį. Tačiau kartu reikia susitaikyti, kad žurnalistai gali paklausti bet ko, nebūtinai klausimai bus jums žinomi. Eteris – erdvė diskusijai, kontraversijai, idėjoms, kur ribų klausimams nėra. Visgi verta prieš laidą plačiau pasidomėti jos tema, galima paprašyti el. paštu atsiųsti preliminarius klausimus, kad galėtumėte geriau pasiruošti.

Spaudoje yra griežti gamybiniai pridavimo terminai, todėl atsakymo negalite užvėlinti. Prieš atsakydami, ypač atidžiai patikrinkite faktus ir detales, kadangi spausdintame leidinyje klaidos nebepataisysi, o kitą dieną spausdinami paneigimai nemalonūs tiek jums, tiek redakcijai. Duodami ilgą interviu žodžiu, galite paprašyti peržiūrėti medžiagą, kad būtų išvengta netikslumų, tačiau atminkite – viso teksto perrašinėti negalite, tik pataisyti faktines klaidas, jeigu tokių yra. Pateikite žurnalistui daugiau konteksto, kas dar galėtų būti įdomu vystant temą ir būtinai pridėkite aukštos kokybės savo nuotrauką ar kitų temai tinkančių iliustruojančių nuotraukų, infografikų.

Toks vizualios informacijos pateikimas svarbus ir internetiniams portalams. Jei bijote kalbėti gyvai, paprašykite klausimų el. paštu, bet išsiaiškinę, iki kada reikia atsakymų, nevėluokite. Atsakykite kuo paprasčiau ir aiškiau, jei reikia, pateikite šiek tiek daugiau konteksto.

Socialiniai tinklai yra vieta eksperimentams. Efektyviai komunikuodami juose, galite net tapti informacijos kanalu, o Jūsų įrašas gali atsidurti televizijos socialinių tinklų apžvalgoje. Čia labai svarbus komunikacijos tonas pagal Jūsų auditoriją, planas ir reguliarumas, vizualinė medžiaga. Turite apsispręsti, ar orientuojatės į lietuvišką ar užsienio auditoriją, geras variantas pasirinkti skirtingas strategijas vis kitame socialiniame tinkle (pvz., „Twitter“ tinka labiau užsienio auditorijai, „Facebook“ ar „LinkedIn“ – lietuviškai, tačiau galite turėti ir atskiras grupes ar temas anglų kalba juose). Atminkite, kad socialinių tinkų erdvėje ypač greitai galima sulaukti neigiamų komentarų, tam svarbus greitas reakcijos laikas ir krizių valdymo įgūdžiai.

Kitas būdas savo veiklos viešinimui – dalyvavimas konferencijose. Verta susidaryti metinį aktualių konferencijų bei renginių sąrašą ir paruošti siūlomų temų paketą (2-5 temas) ir trumpą savo biografiją, ką likus maždaug 3 mėnesiams išsiųsite organizatoriams. Svarbiausia čia kuo įdomesnė ir suaktualinta tema. Rengiant skaidres, verta pasitelkti dizainerį, pranešimą pasirepetuoti prieš kolegas. Pasiruoškite atsakymus į galimus probleminius klausimus. O geriausias būdas mokytis – tai stebėti kitų ekspertų pranešimus tiek Lietuvoje, tiek užsienyje ir analizuoti, kas patraukia Jūsų pačių dėmesį, auditorijos ir žurnalistų dėmesį.