2021-03-31

LŽC kovo naujienlaiškis: žiniasklaida ir socialiniai tinklai Covid-19 pandemijos apsuptyje

Nors jau praėjo metai nuo pirmojo karantino paskelbimo, Lietuva vis dar neturi žiniasklaidos paramos modelio, galinčio krizės metu užtikrinti tvarią ir skaidrią pagalbą su ekonominėmis problemomis susiduriančiai industrijai. Kartu Covid-19 protrūkis visoje Europoje dar labiau padidino nusistatymą prieš žiniasklaidą, politikų spaudimą, teisines ir skaitmenines grėsmes. O pagrindiniu iššūkiu informaciniame lauke išlieka per pandemiją sustiprėjusi dezinformacijos plėtra (ypač apie vakcinas) ir neapykantos kalbos skelbimas. Nors socialiniai tinklai ir ėmėsi moderuoti daugiau abejotino turinio, aktyviai didinti patikimą sveikatos informaciją, riboti skelbimus, šių veiksmų nepakanka, kad būtų sustabdyta ši koronaviruso infodemija.

Socialiniai tinklai stengiasi aktyviau nukreipti vartotojus į patikimus šaltinius, su jais kartu bendradarbiauja Pasaulio sveikatos organizacija, bet čia taip pat iškyla problemų. Ne visada sausa faktinė informacija patraukia skaitytojų dėmesį. Ne kiekvienos šalies vyriausybė iki šiol krizės metu buvo patikimas šaltinis piliečiams. Visos pandemijos metu buvo daug klausimų, į kuriuos net ekspertai negalėjo atsakyti, kas iškart reiškė, kad patikimos interneto svetainės neatsakys į visus klausimus. 

Kartu tai tapo iššūkiu žurnalistams – ypač svarbiais tapo įgūdžiai suprasti duomenis. Bet kokia žurnalisto klaida tampa postūmiu dezinformacijai plisti ar didina nepasitikėjimą žiniasklaida, todėl „Reuters Institute“ paskelbė rekomendaciją redakcijoms užsakyti savo žurnalistams kursus, suteiksiančius statistikos bei duomenų analizės pagrindus. Žurnalistų indėlis labai svarbus ir vakcinacijos temoje – spartus vakcinos sukūrimas ir pandemijos sukeltas nerimas vakcinacijos temą pavertė puikia terpe klaidingai informacijai sklisti. Žurnalistams čia atitenka svarbus vaidmuo pateikti įrodymais pagrįstą informaciją apie klaidingus įsitikinimus, įsiklausant į aspektus, kurie auditorijai kelia susirūpinimą. 

Tuo tarpu žiniasklaida jau kurį laiką kovoja dėl reklamos pajamų su „Facebook“ ir „Google“ dominavimu interneto reklamos rinkoje. Tad vėl kyla nauja banga diskusijų dėl socialinių tinklų reguliavimo. Siekdama spręsti šią problemą, Australija siekia priversti „Facebook“ ir „Google“ susimokėti už naujienas. „Facebook“ jau moka keletui leidėjų JAV už turinį, talpinamą „Facebook News“ platformoje. Tačiau dėl Australijos įstatymo priėmimo „Facebook“ pašalino galimybę australams matyti naujienas – nebebuvo galimybės skelbti nuorodų į naujienų straipsnius ar matyti vietos ir tarptautinių žiniasklaidos priemonių paskyrų. Sulaukęs pasaulinės kritikos ir susitaręs su Australijos vyriausybe dėl kai kurių pekeitimų, „Facebook“ naujienų draudimą atšaukė, tačiau įtampa vis dar išlieka. „Google“ taip pat pagrasino iš Australijos atsiimti savo paieškos sistemą, tačiau bendrovė neseniai susitarė su vietinėmis žiniasklaidos kompanijomis, įskaitant „Nine Entertainment“ ir „Seven West Media“. Dar anksčiau „Google“ buvo paskelbus apie naują savo iniciatyvą – programą, skirtą mokėti atsirinktiems leidėjams už turinį. „Google“ žada sumokėti net už nemokamą prieigą vartotojams skaityti įprastai mokamus tekstus leidėjų svetainėse. Kol kas programa pradės veikti Vokietijoje, Australijoje ir Brazilijoje. Visgi žiniasklaidos vadovai šias iniciatyvas kritikuoja dėl to, kad į programas neįtraukiami visi leidėjai bei mokama per mažai, todėl norėtų teisinio reguliavimo. 

[mailerlite_form form_id=1]