2026-11-18
Pagerbti Baltijos šalių žodžio laisvės gynėjai: susipažinkite su laureatais
Pergalės kovoje už žodžio laisvę vertos pažymėjimo. Neseniai rinkomės į Peterio Greste vardo Baltijos šalių žodžio laisvės apdovanojimų ceremoniją, kurioje buvo pagerbti asmenys ir organizacijos, reikšmingai prisidėję prie žodžio laisvės Baltijos šalyse.
Kviečiame iš arčiau susipažinti su šių metų laureatais ir jų darbais, už kuriuos jie buvo įvertinti.
Estija – Holger Roonemaa
Estijos naujienų portalo „Delfi“ Tyrimų ir faktų tikrinimo skyriaus vadovas Holgeris Roonemaa buvo apdovanotas už darbą tarptautiniame žurnalistiniame tyrime „Kremlin Papers“, atskleidusiame, kaip Maskva pasitelkia propagandą, slaptas operacijas ir politinį kišimąsi Baltijos šalyse bei visoje Europoje.
Jis taip pat bendradarbiavo su tarptautiniais žurnalistų tinklais, tokiais kaip Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimų projektas (OCCRP), vykdant didelio masto tyrimus, tarp jų – „FinCEN Files“, atskleidusį pinigų plovimo, korupcijos ir netinkamo viešųjų lėšų naudojimo atvejus. Faktais pagrįsta jo žurnalistika stiprina demokratinę atskaitomybę ir padeda visuomenei atskirti patikrintą informaciją nuo valstybės remiamos manipuliacijos.
Latvija – Toms Ostrovskis
Būdamas „TVNET GRUPA“ vyriausiuoju redaktoriumi, Toms Ostrovskis ypatingą dėmesį skiria redakcinės nepriklausomybės apsaugai ir savicenzūros prevencijai žiniasklaidoje. Po kibernetinės atakos prieš Latvijos kelių eismo saugumo direkciją, per kurią buvo atskleisti 1,2 mln. žmonių asmens duomenys, Toms ėmėsi ginti pranešėją, atskleidusį sistemos saugumo spragas. Jis kritikavo valstybės institucijas už tai, kad šios nusitaikė į problemą paviešinusį asmenį, užuot prisiėmusios atsakomyb.
Jis taip pat prisidėjo kuriant tinklalaidę ir publikacijų ciklą „NEIEKĀP. BALSO!“ („Neįkliūk. Balsuok!“), kuriuose buvo nagrinėjami svarbūs politiniai skandalai ir su rinkimų kandidatais susiję prieštaringi klausimai, siekiant padėti rinkėjams priimti informuotus sprendimus.
Lietuva – Lietuvos Kultūros asamblėja, Lietuvos Profesionalių žurnalistų asociacija ir LRT žurnalistai
Lietuvos Kultūros asamblėja, Lietuvos profesionalių žurnalistų asociacija ir LRT žurnalistų bendruomenė buvo pagerbti už sutelktas pastangas užkirsti kelią radikalių politinių jėgų įtakos įsigalėjimui Lietuvos kultūros institucijose.
2025 m. Lietuvos Kultūros asamblėja kritikavo aukščiausius šalies vadovus, atsisakydami net prezidento patronažo Knygų mugėje, ir visoje šalyje organizavo protestus siekdamos užkirsti kelią valdančiosios populistinės partijos paskirto ministro valdymui. Šios demonstracijos lėmė ministro atsistatydinimą vos savaitė po paskyrimo.
Vėliau, valdančiajai koalicijai pasiūlius teisės aktų pakeitimus, kuriais buvo siekiama pertvarkyti Lietuvos nacionalinio transliuotojo LRT valdymą, sudarant sąlygas lengviau atleisti jo vadovybę ir kištis į turinį, Lietuvos profesionalių žurnalistų asociacija sutelkė konkuruojančių redakcijų žurnalistus ir visuomenę tam pasipriešinti.
Prie protestų prisijungus Lietuvos Kultūros asamblėjai, 2025 m. ir 2026 m. pradžioje Vilniuje vyko dešimtis tūkstančių žmonių sutelkusios demonstracijos. Nuolatinis visuomenės ir tarptautinės bendruomenės spaudimas privertė įstatymų leidėjus atsisakyti labiausiai ribojančių įstatymo projekto nuostatų.
Kaip buvo renkami laureatai?
Nominantai buvo vertinami pagal kelis kriterijus, tarp jų – atkaklumą ginant žodžio laisvę nepaisant ribotos paramos ar sudėtingų aplinkybių bei drąsą rizikuoti susiduriant su cenzūra, represijomis ar bauginimu. Nominuojami buvo žurnalistai ir visuomenės aktyvistai.
Vertinant taip pat buvo atsižvelgiama į jų veiklos poveikį, įsipareigojimą įtraukiai ir etiškai žurnalistikai bei gebėjimą įkvėpti kitus ginti saviraiškos laisvę.
Ceremonijoje dalyvavo iš Australijos atvykęs latvių kilmės žurnalistas Peteris Greste Jo paties patirtas įkalinimas Egipte, nušviečiant visuomenės protestus, primena, kad saviraiškos laisvė nėra savaime suprantama duotybė – tai viena pamatinių demokratijos vertybių.
Apdovanojimų ceremonija vyko Stokholmo aukštosios ekonomikos mokyklos Rygoje Medijų studijų centre. Vertinimo komisiją sudarė žiniasklaidos ekspertai iš Latvijos, Estijos ir Lietuvos, tarp jų – ir Lietuvos žurnalistikos centro atstovas.
