2018-01-11

Nuo visuomenės pradedamos slėpti politikų ir tarnautojų viešų ir privačių interesų deklaracijos: 15min.lt redakcijos kreipimasis

15min.lt redakcija, kreipusis į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK) dėl politikų deklaracijų, 2018-01-10 gavo VTEK laikinojo vadovo Virginijaus Kanapinsko pasirašytą raštą (žr. teksto pabaigoje), kuriame nurodyta, kad nuo šiol visuomenė nebegalės pamatyti neaktualių (ankstesnių metų) politikų ir valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų deklaracijų. Taigi VTEK skelbs tik aktualias (einamųjų metų) viešų ir privačių interesų deklaracijas.

Tokį atsakymą gavusi 15min.lt redakcija dėl grėsmės, kad nuo šiol itin svarbi informacija bus slepiama nuo visuomenės ir bus sudarytos sąlygos korupcijai, kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), Asmens duomenų inspekciją, Lietuvos žurnalistų sąjungą, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą. Kopijas nusiųstos prezidentūrai ir premjerui.

Skelbiame 15min.lt redakcijos kreipimosi ištrauką:

„Rašte [VTEK atsakyme redakcijai – red.past.] teigiama, kad tai susiję su asmens duomenų apsaugą reglamentuojančiais Lietuvos ir Europos Sąjungos (ES) teisės aktais. Rašte nurodytos konkrečių įstatymų nuostatos, kurios anksčiau nebuvo taikomos, o taip pat – ES šalyse 2018 metų gegužę įsigaliosiančio Bendro duomenų apsaugos reglamento (Reglamentas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatos.

Tokie argumentai kelia rimtų abejonių.

Esame susipažinę su minėtu ES Reglamentu ir, regis, Reglamento dvasia yra priešinga – skatina didesnį skaidrumą, o ne visuomenei svarbių duomenų užvėrimą. Pavyzdžiui, VTEK rašte paminėtam Reglamento 5-ojo straipsnio 1-ojoje dalyje nėra jokių konkrečių nuostatų, kurios įpareigotų VTEK užverti ankstesnes politikų ir valstybės tarnautojų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijas; susidaro įspūdis, kad tai yra VTEK interpretacija. Pavyzdžiui, Reglamento 85-asis straipsnis, pavadintas Duomenų tvarkymas ir saviraiškos ir informacijos laisvė, aiškiai nurodo, kad ES valstybės narės privalo numatyti išimtis dėl informacijos teikimo žiniasklaidai, suteikti didesnę laisvę profesionaliems žurnalistams, o ne ją suvaržyti. Reglamente rašoma, kad tos išimtis turi būti taikomos ir „žinių bei spaudos archyvuose“. Be to, ES valstybės narės privalo informuoti Europos Komisiją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi ES valstybėje-narėje, siekiant užtikrinti išimčių taikymą.

Atkreipiame Jūsų institucijos dėmesį, kad minėtame ES Reglamente nedviprasmiškai parašyta, kad žodžio laisvės principas ir informacijos laisvės principas yra vieni iš svarbiausių dėmenų, formuojant ES valstybės-narės asmens duomenų apsaugos politiką.

Taip pat atkreipiame Jūsų institucijos dėmesį, kad nepagrįstas, su žurnalistikos bendruomene neaptartas, bekompromisis asmens duomenų politikos griežtinimas turi neigiamų pasekmių valstybės skaidrumo politikai. Mūsų nuomone, Lietuvoje duomenų apsaugos politika ir taip yra itin griežta, kai kurie politikų bei valstybės tarnautojų duomenys iki šiol yra saugomi kaip privatūs, nors kitose Vakarų valstybėse tie duomenys yra pripažįstami kaip vieša informacija (pavyzdžiui, Lietuvoje išrinktų politikų turtas yra laikomas asmens duomenimis ir saugomas įstatymų, nors tokių duomenų viešinimas yra tiesiogiai susiję su korupcijos prevencija, neteisėto praturtėjimo prevencija ir skaidrumu, prie kurio prisideda ir tiriamoji žurnalistika). Kitas pavyzdys – nebeaktualios politikų ir valstybės tarnautojų viešųjų ir privačiųjų interesų deklaracijos, kurias užvėrė VTEK. Mūsų nuomone, šių deklaracijų viešinimas taip pat padeda užtikrinti skaidrumą, nes rodo politikų ir valstybės tarnautojų ryšių bei sandorių istoriją, o tokie duomenys žurnalistams padeda atskleisti aktualius arba jau įvykusius nusižengimus ar net nusikaltimus.

Prašome atkreipti dėmesį, kad žurnalistų bendruomenė yra tiesiogiai susijusi su žodžio laisvės principais, informacijos laisvės principais, viešosios informacijos rinkimo principais, todėl žurnalistai taip pat turėtų būti diskusijų apie asmens duomenų apsaugą dalyviai, tačiau susidaro įspūdis, kad taip nėra“.