2019-01-02

2018 metai: nuo grėsmės žiniasklaidos laisvei iki metų žmogaus titulo

2018-ieji žurnalistams pažėrė iššūkių, suvienijusių profesinę bendruomenę tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje. Be perstojo skambėjo kaltinimai išgalvotų žinių sklaida, o politikai siekė galimybės griežčiau reguliuoti žiniasklaidą. Tačiau žurnalistai dirbti nesustojo – galime fiksuoti ne vieną proveržį žiniasklaidoje. Taigi, apžvelgiame svarbiausius metų įvykius žiniasklaidos pasaulyje.

Grėsmė LRT

LRT metai prasidėjo naujo vadovo rinkimais. Pažadėjusi pokyčius ir didesnį skaidrumą, kovo mėnesį generaline direktore tapo Monika Garbačiauskaitė Budrienė. Tuo metu Seime jau buvo prasidėjęs LRT ūkinės ir finansinės veiklos tyrimas, sausį inicijuotas „valstiečių“. Komisiją sudarė „valstiečiai“ Agnė Širinskienė, Dainius Gaižauskas, Kęstutis Mažeika, Virginijus Poderys, „tvarkietis“ Rimas Andrikis, konservatoriai Agnė Bilotaitė, Andrius Navickas ir Žygimantas Pavilionis, „socdarbietis“ Petras Čimbaras, Lenkų rinkimų akcijos atstovė Vanda Kravčionok, vadovauti paskirtas Seimo vicepirmininkas „valstietis“ Arvydas Nekrošius. Liberalai, socialdemokratai ir mišri Seimo narių grupė atstovų į komisiją nedelegavo. Gegužę komisijoje opozicijos atstovų visai nebeliko. Iš komisijos pasitraukė konservatoriai, kadangi Seimas atsisakė tirti žemės ūkio klausimus, anot jų, tai parodė, kad tyrimai Seime organizuojami selektyviai.

Po beveik metus trukusio tyrimo, spalį, parlamentinė tyrimo komisija konstatavo, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų ir pasiūlė steigti naują valdymo organą – valdybą bei ombudsmeno pareigybę. Nerimą sukėlė siūlymas keisti LRT tarybos narių skyrimo tvarką, siejant ją su Seimo ir prezidento kadencijomis. Iki šiol nesulaukta Konstitucinio Teismo įvertinimo, ar toks parlamentinis žiniasklaidos priemonės tyrimas apskritai neprieštarauja Konstitucijai. Į Konstitucinį Teismą dėl to dar sausį kreipėsi 32 Seimo nariai (iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos Socialdemokratų partijų, Liberalų sąjūdžio frakcijų, taip pat keli parlamentarai iš mišrios Seimo narių grupės). Vis dėlto gruodį Seimas posėdyje vis tiek svarstė LRT klausimą, bet balsuojant už visą išvadų projektą, Seimas jam nepritarė. Nepaisant šios pergalės, 2019-aisiais laukia nauji svarstymai, pareikalausiantys budrumo, pavyzdžiui, Ramūno Karbauskio jau įregistruota pataisa, kad LRT valdyme negalėtų dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų nariai.

Politikų kišimasis į visuomeninių transliuotojų valdymą, žiniasklaidos teisės laisvai rinkti informaciją ribojimai pastaruoju metu tampa rimtu rūpesčiu Centrinėje ir Rytų Europoje. Dėl mąžtančios erdvės žodžio laisvei, politikų kišimosi į žiniasklaidos veiklą pernai masiniai protestai vyko Lenkijoje, Vengrijoje, Slovakijoje.

Žurnalistai pavojuje ne tik karo zonose

Žurnalistų saugumas vis dar yra užtikrinamas per mažai. 2018 metais, Žurnalistų apsaugos komiteto (angl. Comitee to Protect Journalists) duomenimis, pasaulyje buvo nužudyti 76 žurnalistai, įkalinti – 251. Balandį Afganistane per dieną serija sprogdinimų ir atakų buvo nužudyta 10 žurnalistų, birželį sušaudyti penki Brazilijos laikraščio „Capital Gazette“ darbuotojai. Šiemet padažnėjusios žurnalistų žūtys privertė sunerimti ir Europą. Dar vasarį pasklido žinia apie Slovakijoje nužudytą tyrimų žurnalistą Janą Kuciaką ir jo merginą, spalį Bulgarijoje nužudyta televizijos žurnalistė Viktorija Marinova.

Labiausiai pasaulyje šiemet nuskambėjo Saudo Arabijos konsulate Stambule (Turkija) įvykdytas valdžios kritiko Jamalo Khashoggi nužudymas. Daugelis užsienio šalių vyriausybių pasmerkė Saudo Arabiją, tačiau rimtų strateginių ir ekonominių sankcijų šaliai nepritaikė. Išimtimi tapo Vokietija ir Danija, kurios nustojo tiekti ginklus Saudo Arabijai. Šiuo metu tai padaryti svarsto ir Kanada. Vis dėlto panašu, kad politiniai ir ekonominiai interesai tarptautinėje erdvėje palaikyti svarbesniais, nei reikalavimas detaliai išaiškinti J. Khashoggi mirties aplinkybes. Ir tai parodė, kad totalitariniai režimai gali amžiams nutildyti kritikus išlikdami santykinai nebaudžiamais.

 #premjereduokįrašą

Stiprėjančių žiniasklaidos laisvės suvaržymų Vengrijoje ir Lenkijoje kontekste pritampa ir Lietuva. Ne tik dėl to, kad parlamentarai siekia pertvarkyti LRT valdymą, bet ir dėl to, kad nesudaro žurnalistams tinkamų galimybių gauti informaciją. Po to, kai Registrų centras nutraukė nusistovėjusią praktiką neatlygintinai teikti žiniasklaidai duomenis, uždarame Vyriausybės pasitarime spalio 3 d. buvo atmestas pasiūlymas vėl tai įteisinti. Sprendimas motyvuotas tuo, kad teisės akto projektas parengtas netinkamai, tačiau kelioms redakcijoms paprašius paviešinti pasitarimo įrašą, pranešta, jog jis sunaikintas. Nepaisant galiausiai Vyriausybės priimto laikino sprendimo sudaryti sąlygas žurnalistams neatlygintinai gauti dalį duomenų iš Registrų centro ir pažadų skubos tvarka įteisinti kitas pataisas, nemaža dalis duomenų žurnalistams yra vis dar neprieinama. O įrašo sunaikinimas, nepaisant Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos išaiškinimo bei pačios Vyriausybės kanceliarijos darbo reglamento, parodė Vyriausybės abejingą požiūrį į visuomenės interesą žinoti.

Manipuliavimas duomenų apsauga

Šiemet įsigaliojęs Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) tapo galimybe dar dažniau dangstytis asmens duomenų apsauga, atsisakant žurnalistams teikti informaciją ir taip ribojant visuomenės teisę žinoti. Nuo visuomenės pradėtos slėpti neaktualių (ankstesnių metų) politikų ir valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų deklaracijos. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė skelbti tik aktualias (einamųjų metų) viešų ir privačių interesų deklaracijas. Tik po žurnalistų kreipimosi, VTEK sutiko su tam tikrais pakeitimas žurnalistams. Vis dėlto, BDAR išliko naudinga kitoms viešosioms institucijoms, ypač savivaldybių lygmeniu, dažnai atsisakančioms teikti informaciją teigiant, nors nepateikiant jokių įrodymų, kad tokios informacijos suteikimas pažeistų asmens privatumą.

Nauji posūkiai „MG Baltic“ byloje

2016 metais visuomenei sužinojus apie neteisėtą „MG Baltic“ veiklą, vis išaiškėja nauji istorijos niuansai. Ilgai diskutuota, ar objektyviai dirba koncernui „MG Baltic“ priklausančios žiniasklaidos priemonės (televizijos kanalai LNK , INFO TVir TV1, kiek anksčiau – ir Alfa.lt). Šiemet į dienos šviesą buvo ištrauktas koncernui priklausančioje INFO TV televizijoje dirbančio žurnalisto Tomo Dapkaus ryšys su koncernu. Gegužės mėnesį Valstybės saugumo departamentas (VSD) parlamentarams adresavo raštą, kuriame teigia, kad žurnalistas Tomas Dapkus, būdamas verslo koncernų „MG Baltic“ vadovų tarpininku, užsiėmė šantažo požymių turinčia veikla. VSD įvardijo T. Dapkų kaip pagrindinį „MG Baltic“ atstovą, koncernui siekiant padaryti įtaką statybų ir infrastruktūros projektams Teisingumo ministerijai pavaldžiose institucijose, Kalėjimų departamente, „Registrų centre“. Tačiau T. Dapkus tokių kaltinimų ginasi. Nuo kaltinimų pasirodymo naujienų laidų T. Dapkus nebeveda, o „MG Baltic“ byla vis dar nagrinėjama Vilniaus apygardos teismo (VAT) teisėjų kolegijos.

„Time“ metų žmogus

Nuo 1927 metų „Time“ renka „Metų žmogų“, kuriuo gali tapti vienas asmuo arba žmonių grupė, padarę reikšmingą teigiamą arba neigiamą poveikį metų įvykiams. Šiemet šis titulas atiteko žurnalistams, kaip sakė žurnalo „Time“ vyr. redaktorius Edvardas Felsenthalis, „neprarandantiems drąsos veikti šioje pasaulinėje demokratijos krizėje“. Žurnalas taip pagerbė nužudytą Saudo Arabijos žurnalistą Jamalą Khashoggi, filipiniečių žurnalistę Maria Ressa, šiuo metu Mianmare kalinčius „Reuters“ reporterius Wa Lone’ą ir Kyaw Soe Oo, taip pat Merilando valstijos Anapolio miesto laikraščio „Capital Gazette“ penkis darbuotojus, žuvusius per šaudynes birželio mėnesį.

 Tiriamoji žurnalistika

Daug metų kalbėjus, kad Lietuvoje nėra tiriamosios žurnalistikos, ji atsigavo. Specialius žurnalistinių tyrimų skyrius turi jau dvi redakcijos – 15min ir LRT. Ne vieną tyrimą paskelbė ir kitos Lietuvos redakcijos. Jų nepriklausomi tyrimai jau lėmė aukščiausių pareigūnų atsistatydinimą, reguliavimo pasikeitimus bei teismų sprendimus žurnalistų naudai.

Kova su dezinformacija

Tai buvo metai, per kuriuos vienas populiariausių pasaulyje socialinių tinklų „Facebook“ įvardytas svarbiu tarpininku skleidžiant dezinformaciją ir išgalvotas žinias. Socialinis tinklas kaltintas dėl to, kad atsisako ir neskiria pakankamai dėmesio spręsti šią problemą. Be to, „Facebook“ kritikuotas dėl negebėjimo apsaugoti vartotojų duomenų. Dėl to Jungtinė Karalystė tinklui „Facebook“ net skyrė baudą – tąkart paaiškėjo, kad vienos programėlės pagalba su Donaldo Trumpo prezidento rinkimų kampanija JAV dirbusi bendrovė „Cambridge Analytica“ pasisavino maždaug 87 mln. „Facebook“ naudotojų asmeninius duomenis. Be kritikos neapsiėjo ir kiti socialiniai tinklai – buvęs „Youtube“ inžinierius leidiniui „Columbia Journalism Review“ atskleidė, kaip ši video dalinimosi platforma specialiai skleidžia išgalvotas žinias ir konspiracijos teorijas, kad pritrauktų daugiau auditorijos.

Šie įvykiai paskatino ne tik diskusiją socialinių medijų reguliavimo klausimais, bet ir sprendimų priėmimą. Suaktyvėjo visuomeninės organizacijos, atsirado ne viena faktų tikrinimo platforma. Lietuvoje taip pat pradėjo veikti platformos Demaskuok.lt bei „Patikrinta 15min“, siekianti atskleisti dezinformaciją.

Nuorodų apmokestinimas

Europos Parlamentas pradėjo Autorių teisių reformą, kuri įpareigoja informacijos peržiūrų programas, pavyzdžiui, „Google News“, susimokėti už žiniasklaidoje skelbiamų autorinių kūrinių ir jų ištraukų naudojimą savo versle. Tai galėtų tapti papildomu pajamų šaltinių žiniasklaidai, iš dalies kompensuojančiu reklamos pajamų praradimus dėl „Google“ ir „Facebook“ konkurencijos. Savo poziciją dėl balsavimo išreiškė ir Lietuvos žiniasklaida – dienraštis „Verslo žinios“ išėjo tuščiu pirmu puslapiu. Laikraščio redakcijos skiltyje buvo rašoma, kad dabartinė padėtis, kai interneto agregatai naudoja žiniasklaidos turinį neatlygintinai, ją silpnina, o tai gali nuvesti „tiesiai į autoritarizmą, į kareivinių ir kalėjimų visuomenę“.

Tačiau Europos Parlamento sprendimas sukėlė kai kurių vartotojų ginančių organizacijų pasipiktinimą, esą tai taps interneto cenzūra, kadangi mėgėjiški video, „memai“ irgi taptų apmokestinimo objektu. Kritikai taip pat tvirtino, kad įstatymas būtų naudingas tik gerai žinomoms naujienų organizacijoms bei smarkiai apsunkintų gyvenimą žiniasklaidos startuoliams. Europarlamentarams nubalsavus už direktyvos atnaujinimus, prasidėjo konsultacijos su ES šalimis narėmis dėl direktyvos patobulinimų, o paskutinis balsavimas planuojamas 2019-tais metais.