2020-03-22

Kaip atskirti, kurios naujienos apie koronavirusą melagingos?

Tokiose krizinėse situacijose kaip ši koronaviruso pandemija sparčiau pradedi plisti melagingos naujienos ir įvairios konspiracijos teorijos. Žinoma, žiniasklaidos vaidmuo čia esminis. Atsakingas žurnalistas vertina informaciją, taiso klaidas, patikslina informaciją, klausia ekspertų. Tačiau informacijos labai daug, o melaginga informacija dažnai sraute atrodo kaip tikra naujiena – taip skaitytojui lengva pasimesti. Tad, kaip galima būtų pačiam atskirti ir suprasti, ar paskleista žinia melaginga, ar ne?

Didžiausio pasaulyje žiniasklaidos laisvės istorijai skirto muziejaus Newseum edukatorių komanda siūlo taikyti E.S.C.A.P.E (angl. Evidence, Source, Context, Audience, Purpose, Execution) strategiją, kai vertinami įtartini ir abejonių keliantys informacijos šaltinius. Apžvelkime kiekvieną strategijos dėmenį:

  1. E. – Įrodymai

Žinią grindžiančių faktų tikrinimas. Išsirinkite ir patikrinkite bent tris svarbiausius straipsnio faktus: jei žinia iliustruojama įvykio nuotrauka, patikrinkite (pvz., naudodami „Google“ nuotraukų paiešką) nuotrauką ir ar ji išties susijusi su įvykiu. Patikrinkite, ar žinioje minimi faktai pateikiami ir kituose, nesusijusiuose šaltiniuose. Jei nors vienas iš jūsų išsirinktų patikrinti faktų neatitinka tikrovės, tirkite toliau.

  1. – Šaltinis

Šaltinio vertinimas susideda iš trijų pakopų: 1) Informacijos šaltinio, kuriame paskelbta medžiaga, vertinimo (ar tai žinoma ir patikima laikoma žiniasklaidos priemonė; ar žiniasklaidos priemonė turi skiltį „Apie“, ar skelbia apie savo redakcijos komandą; 2) Teksto autoriaus vertinimo (ar toks autorius egzistuoja; ar jis profesionalus žurnalistas, o gal jo kompetencijų sritis kita; kaip dažnai autorius bendradarbiauja žiniasklaidoje?); 3) Cituojamų asmenų vertinimo (jei faktus pateikia kompetentingai pristatomas ekspertas, patikrinkite, ar toks ekspertas apskritai egzistuoja ir ar jis turi pakankamai kompetencijos komentuoti, faktus patvirtinti arba paneigti).

  1. – Konteksto tyrimas

Kontekstas tiriamas atsakant į kelis klausimus: kokia pagrindinė paskleistos informacijos žinia ir pristatoma problema? Ar pristatant problemą netrūksta paaiškinimų ir konteksto? ar tema / problema atskleidžia visą svarstomo klausimo paveikslą ar vis dėlto trūksta dėlionės detalių, o problema išimta iš konteksto? Į šiuos klausimus galima atsakyti tiriamai žiniai suradus keletą alternatyvių šaltinių, todėl užduotis rasti, ką kiti šaltiniai apie tokią problemą / temą praneša, yra būtinybė.

  1. – Auditorija

Kam skirta ši informacija? Į šį klausimą reikia atsakyti keliais lygmenimis: kokiai auditorijai skirtas / įdomus kanalas, kuriame paskelbta informacija; kaip paskelbta medžiaga atliepia tikslinės auditorijos nuomonę, poreikius ar smalsumą? Ką kita medžiaga, publikuojama analizuojamame kanale, pasako apie auditorijos interesus? Atsakius į šiuos klausimus, galima gan tiksliai apibūdinti tipišką žinios auditoriją ir numanyti, kodėl žinia skirta būtent jai.

  1. – Tikslas

Koks paskelbtos medžiagos tikslas? Gali būti keletas: 1) edukuoti ir informuoti (tokioje žinioje bus daug detalių faktų, konteksto, relevantiškų šiai žiniai pranešti šaltinių. Edukuoti, informuoti siekiančios istorijos retai kada bus melagingos); 2) parduoti / autoriui arba žinios leidėjui padėti užsidirbti pinigų (patikrinkite, ar šalia pranešimo nėra kvietimo ko nors įsigyti, paremti, gal paskelbta reklama produkto, apie kurį pranešama); 3) padaryti įtaką auditorijos sprendimams, veiksmams, nuomonei (tokia žinia parašyta taip, kad skaitytojui kels daug emocijų, bus naudojama aštri ir arši leksika, išsakoma griežta kritika, arba – atvirkščiai – liaupsės). Įmanomas atvejis, kad paskelbta žinia turės keletą tikslų, tačiau visur galima identifikuoti pagrindinį. Gerai pasvarstykite ir įvertinkite, kuris paskleistos žinios tikslas svarbiausias, ir pagal tai nuspręskite, ar žinia atrodo patikima.

  1. – Įgyvendinimas

Kai vertinamas įgyvendinimas, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip žinia sukurta. Reikėtų įvertinti šiuos parametrus: aiškumą (autoriaus gebėjimą aiškiai pristatyti problemą ir ją pagrindžiančią informaciją), stilių (kalbėsenos toną – patikimoje medžiagoje bus santūresnis), kalbos taisyklingumą (žurnalistai, kurių tikslas – patikimos informacijos sklaida, yra kalbos profesionalai, todėl jų tekstai bus patikimesni) ir vizualinę teksto prezentaciją (ar kanalo vizualinio dizaino stilius originalus, o gal nukopijuotas nuo kito panašaus, geros reputacijos kanalo; ar konkretaus teksto šriftas ir žymėjimas kuo nors skiriasi nuo paskelbtos kitos medžiagos tame pačiame kanale).