2020-06-11

LŽC birželio naujienlaiškis: Žurnalistai protestuose ir socialinių tinklų politika

Visame pasaulyje vykstant „Black Lives Matter“ protestams, JAV prasidėjo išpuoliai prieš žurnalistus. Užfiksuota jau daugiau kaip 400 atvejų, kuomet žurnalistai darbo metu buvo suimti ir sužaloti, apipurkšti ašarinėmis dujomis ir net apšaudyti guminėmis kulkomis. Spaudos laisvės fondo duomenimis, už didžiąją dalį – net 80 proc. incidentų – atsakinga policija, o tiriamąją žurnalistika užsiimanti „Bellingcat” skelbia, kad žurnalistai policijos yra atakuojami sąmoningai – net tada, kai prisistato ir parodo žurnalisto pažymėjimus.

Nors daugiausia protestai taikūs, žiniasklaidą puolė ir dalis protestuotojų –  išdaužti CNN pastato langai, spalvotais užrašais nupurkštas CNN logotipas prie įėjimo; iš protestų išvaryti prezidento Trumpo administracijai palankios „Fox News” televizijos reporteriai.

Solidarumo su „Black Lives Matter“ protestas vyko ir Lietuvoje. Po jo žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose diskutuota apie jo metu įvykusius incidentus ir tai, ar padoru nešti plakatus, kuriuose naudojami necenzūriniai žodžiai anglų kalba. Visgi žiniasklaidos profesionalams turėtų būti aktualu, kad auditorijos dėmesio koncentravimas vien į protesto dalyvių elgesį, smurto ar plėšikavimo atvejus, nėra objektyvu. „Reuters Institute for the Study of Journalism” žurnalistams, nušviečiantiems procesus, susijusius su struktūriniu rasizmu, neapykanta ir ksenofobija, taip pat policijos naudojamos jėgos pertekliumi, šios temos skaitiniais papildė savo rekomenduojamų šaltinių žurnalistams rinkinį.

Socialinis tinklas „Twitter“ paskelbė, kad JAV prezidentas D. Trumpas savo paskyroje aukštino „Black Lives Matter“ protestų malšinimą brutalia jėga – dėl to šis jo įrašas buvo paslėptas. Ateityje socialinis tinklas pažadėjo tikrinti prezidento įrašų faktų tikrumą. JAV prezidento administracija reagavo išleisdama teisės aktą, sudarantį galimybes reguliuoti socialinius tinklus. Stebėdamas tai, „Facebook” vadovas Markas Zuckerbergas pareiškė, kad tikrinti faktų politinio pobūdžio kalbose neketina – esą rinkėjai turi žinoti, ką išties sako politikai. Po to jis sulaukė kritikos, kad prieš rinkimus pataikauja respublikonų kandidatui, o „Facebook” darbuotojai, nepritardami savo vadovo pozicijai, surengė virtualų streiką.

„Facebook“ faktų tikrinimo politika yra kontroversiška ir taip pat aktuali Lietuvai – viena vertus, su vietos žiniasklaidos priemonėmis, Lietuvoje – su Delfi.lt ir 15min.lt – šis socialinis tinklas pasirašo sutartis dėl lietuvių kalba skelbiamos informacijos faktų tikrinimo tinkle, kita vertus – politinio pobūdžio pasisakymų, tarp jų – ir dezinformacijos – skleidėjai yra jo klientai, šiame socialiniame tinkle perkantys reklamą.

Iš„Facebook’o“ viešų reklamos pirkimų duomenų matyti, kad per pastaruosius metus gausiai dezinformaciją skleidžiantis portalas Minfo paskelbė daugiausia pranešimų, o šių įrašų reklamai išleido ne mažiau pinigų nei labiausiai Lietuvoje skaitomos žiniasklaidos priemonės ir daugiau, nei politinės partijos. Portalo veikla feisbuke buvo apribota dėl skleidžiamo melagingo turinio, tačiau pats „Minfo savininkas neslepia, kad sulaukęs socialinio tinklo sankcijų sukūrė „Unfollow 15min.lt“ grupę, per kurią toliau skleidžiamos įvairios sąmokslo teorijos ir puolami faktų tikrintojai.

 Per karantiną, Lietuvos gyventojai dar daug laiko pradėjo leisti socialiniuose tinkluose – dėl to, o ir todėl, kad per pandemiją kai kurios žiniasklaidos priemonės buvo priverstos užsidaryti – dar svarbesnė tapo informacijos viešojoje erdvėje kokybė. Daugiausia dėl ekonominių priežasčių (kritusių reklamos užsakymų) popierinės versijos nusprendė nebeleisti žurnalas „Valstybė“, kuris keliasi į internetą, o „IQ life“ sujungiamas su žurnalu „IQ“  ir taip pat bus leidžiamas internete. Kai kurios informavimo priemonės buvo priverstos ir visai užsidaryti, pavyzdžiui, laikraštis  „Plungės žinios“. Kita vertus, situaciją puikiai išnaudojo tinklalaidė „Nanook“ – daugiau dėmesio pokalbiams su ekspertais apie platesnį pandemijos kontekstą skyrusi žurnalistų komanda padidino tiek parsisiuntimų, tiek ir Patreon rėmėjų skaičių.