2020-07-28

LŽC liepos naujienlaiškis: Per Europą nusirito žiniasklaidos suvaržymų banga

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad Vyriausybė pažeidė žurnalistų teisę gauti, rinkti ir skleisti informaciją atsisakiusi pateikti, o vėliau ir ištrynusi 2018 metų spalį vykusio pasitarimo įrašą. Žurnalistams klausimų sukėlusiame pasitarime buvo svarstyta dėl galimybės žurnalistams neatlygintinai naudotis registrų duomenimis. Nors vis dar tenka kovoti dėl prieigos prie viešosios informacijos, po kilusio konflikto su žurnalistais dar 2018 metais Vyriausybė inicijavo įstatymų pakeitimus, nurodančius, kad Ministrų kabineto pasitarimai turi būti vieši.

Vis labiau demokratijos vertybes varžančioje Vengrijoje dėl politinio spaudimo ir vyriausiojo redaktoriaus atleidimo atsistatydino didžioji dalis interneto portalo „Index“ redakcijos. Pasipiktinusi tokiu išpuoliu prieš žiniasklaidą visuomenė surengė protestą. Portalas „Index“ buvo laikomas paskutine svarbia neprikIausoma žiniasklaidos priemone Vengrijoje, kuri „Žurnalistai be sienų“ žiniasklaidos laisvės indekse reitinguojama kaip antra labiausiai spaudos laisvės neturinti ES šalis. 

Pasikėsinimais į žiniasklaidą Vengrijai iš paskos seka ir mūsų kaimynė Lenkija. Per pastaruosius prezidento rinkimus visuomeninis transliuotojas TVP per rinkiminę kampaniją atvirai palaikė Andrzejų Dudą, valdančioji partija atakavo ir privačią žiniasklaidą – visa tai prisidėjo prie A. Dudos valdžios išsaugojimo. O po rinkimų Lenkijos valdžia paskelbė, sieksianti riboti užsienio žiniasklaidos koncentraciją šalyje, kas dar labiau sumažins visuomenei galimybes gauti objektyvias naujienas.  

Dėl Covid-19 dar labiau pasunkėjus žiniasklaidos industrijos finansinei situacijai, paaštrėjo ir žiniasklaidos konkurencinė kova. Interneto žiniasklaidos asociacija (vienijanti tris interneto portalus: „Delfi“, „15min“, „Lrytas“) bei „TV3“ grupė pateikė skundą Europos Komisijai dėl LRT finansavimo (nuo 2015 m. siekiančio 227 mln. eurų) iš Lietuvos valstybės biudžeto teisėtumo. Skundo teikėjai siekia ne tik, kad su EK nesuderinta valstybės parama būtų grąžinta į valstybės biudžetą, bet ir dabartinio LRT finansavimo modelio peržiūrėjimo. Komercinės žiniasklaidos portalai skundžiasi, jog jiems tenka dėl auditorijos kovoti su visuomeninio transliuotojo portalu. Visuomeninis transliuotojas, anot jų, visuomenei turėtų teikti tik tas paslaugas, kurių negali teikti komercinė žiniasklaida. Bet koks LRT įstatymo peržiūrėjimas kelia susirūpinimą, kad tai nepalengvintų LRT tapimo politikų įrankių, kas ypač aktualu artėjant rinkimams. 

Lietuva seka Latvijos pavyzdžiu – Lietuvos radijo ir televizijos komisija uždraudė retransliuoti Rusijos televizijos RT programas dėl palankumo Kremliui bei ryšių su propagandos skleidėju Dmitrijumi Kiseliovu. Toks sprendimas motyvuojamas Europos Sąjungos nustatytomis sankcijomis sąrašui žmonių, skleidžiančių propagandą, remiančią Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir tebesitęsiančią Rusijos karinę veiklą Ukrainos rytuose. 

Tuo metu artėjant prezidento rinkimams Baltarusijoje, kurie vyks jau rugpjūčio 6 d., piliečiai rengia taikius protestus prieš dabartinį Aliaksandro Lukašenkos režimą ir jo konkurentų suėmimus. Deja, neišvengiama nusižengimų prieš žmogaus teises, o visas informacinis laukas yra aktyviai prižiūrimas valdžios: naujienų portalams buvo uždrausta rengti apklausas, stengiamasi pašalinti bet kokį alternatyvų komunikacijos kanalą, nepriklausomi žurnalistai ir pagrindiniai tinklaraštininkai buvo sulaikyti net tiesioginių transliacijų iš protestų metu. Tokie nepriimtini žiniasklaidos apribojimai ypač žalingi Baltarusijos piliečiams, kurie turėtų būti objektyviai informuoti apie svarbiausius įvykius, tokius kaip Covid-19 pandemija, nacionaliniai rinkimai ar viešos demonstracijos. 

[mailerlite_form form_id=1]