2020-08-28

LŽC rugpjūčio naujienlaiškis: Žurnalistų darbas Baltarusijoje

Baltarusijoje įsismarkavus protestams prieš sufalsifikuotus prezidento rinkimų rezultatus, brutaliais būdais trukdoma žurnalistams dirbti. Jėgos struktūrų darbuotojai tyčia naudoja prievartą – imasi smurto, gadina techniką, atiminėja laikmenas su filmuota medžiaga. Taip pat vaizdo įrašuose matyti, kad protestų akcijose į žurnalistus šaudoma ir tai daroma tyčia – t.y., net tada, kai jie dėvi specialias liemenes su užrašais „PRESS“. Oficialiais duomenimis 2020 metais jau užfiksuoti 249 žurnalistų teisių pažeidimai. 

Tarp sulaikytųjų pateko tiek baltarusių, tiek užsienio žiniasklaidos atstovai, įskaitant valdžiai parankią prokremlišką žiniasklaidą. Užsienio žurnalistai buvo sulaikomi net viešbučiuose, kur buvo apsistoję. Kai kurie jau paleisti, dalis buvo deportuoti ar nuteisti didelėmis baudomis. Pilietinės visuomenės organizacijos jau fiksuoja ir žiaurių kankinimų, dingimų ir nužudymų Baltarusijoje atvejus, dėl ko Europos žurnalistų federacija prašo į Baltarusiją siųsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizaciją. 

Jau prieš rinkimus atakuoti nepriklausomi žiniasklaidos kanalai, menkinami toliau – A. Lukašenka apkaltino užsienio žiniasklaidą (tarp jų ir BBC), kviečiančią į riaušes. Šalyje vis atjungiamas internetas, apribota prieiga prie socialinių tinklų. Neveikia kai kurios interneto svetainės, įskaitant nepriklausomo stebėjimo svetainę Zubr.in, žiniasklaidos priemones bei virtualieji privatūs tinklai (Virtual Private Network, VPN), nuslepiantys įrenginių buvimo vietą. Būtent išplitusi interneto infrastruktūra įvardijama kaip viena pagrindinių priežasčių, palengvinusių visuomenės protestus. Krizės metu pagrindiniu informacijos ir komunikacijos šaltiniu tapo socialinis tinklas Telegram, kuriam pavyko praplėsti savo technines galimybes, kad būtų pasiekiamas gyventojams. 

 Valdžia bijo laisvai platinamos informacijos, trukdo išleisti laikraščių „Narodnaja Volia“ “ir „Komsomolskaja Pravda“ numerius. Protestuoti pradėjus ir propagandą skleidžiančiai valstybinei televizijai, kur net 600 darbuotojų pasirašė dėl protesto, nauji darbuotojai atskraidinami iš Rusijos. Tuo tarpu ribojamas kitų užsienio žurnalistų patekimas į šalį – vilkinamas akreditacijų, reikalingų kirsti Baltarusijos sieną, išdavimas. Į Baltarusiją neįleistas ir ten vykti ketinęs žurnalistas iš Lietuvos – jam viza neišduota dar Vilniuje. 

Svarbu prisiminti, kad žurnalistai nėra protestų dalyviai. Pagal tarptautinę teisę, žiniasklaidai turi būti leidžiama laisvai atspindėti įvykius. Vyriausybė privalo gerbti žurnalistų teises, kurios yra visuotinių žmogaus teisių dalis. Atakos prieš žurnalistus yra ne tik pačių žurnalistų teisių pažeidimas, bet ir piliečių teisės gauti nepriklausomą informaciją ribojimas. Su Baltarusija solidarizuojasi ir Lietuvos žiniasklaida – visų pagrindinių Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriai nusprendė laisvai dalintis informacija su Baltarusijos žiniasklaida. LRT sukūrė specialiai regiono naujienoms skirtą Telegram kanalą, kuriame skelbiama informacija anglų ir rusų kalbomis. Lietuvos žurnalistų sąjunga renka paramą Baltarusijos kolegoms.

[mailerlite_form form_id=1]