2020-10-31

LŽC spalio naujienlaiškis: Rinkimų kampanijoje lošta nepasitikėjimo žurnalistais korta

Politinės agitacijos kupiną rinkimų į parlamentą mėnesį kandidatams dažnai kliuvo žurnalistų darbas. Žiniasklaida kaltinta šališkumu organizuojant debatus – net ir tuos, kurie vykdyti pagal griežtus Vyriausiosios rinkimų komisijos reikalavimus. Pastaruosiuose dėl nepasitenkinimo debatų organizavimu atsisakė dalyvauti ministras pirmininkas Saulius Skvernelis. Jis taip pat apkaltino LRT Tyrimų skyrių informacijos iškraipymu – tai įvyko iškart po to, kai LRT Tyrimų skyrius paviešino medžiagą apie S. Skvernelio komandos vykdytus neskaidrius viešuosius pirkimus, įsigyjant COVID-19 greituosius testus. 

Žurnalistų darbas užkliuvo ir prezidentui Gitanui Nausėdai. Prezidentūra paskelbė, kad nepageidauja, jog Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos ir Baltarusijos intelektualų forumą „Liublino ketvertas: idėja ir tikrovė (pažymint Jerzy Giedroyco mirties 20-ąsias metines)“ moderuotų žurnalistai Vytautas Bruveris, Rimvydas Valatka arba Rita Miliūtė. Nors oficialiai priežastis nebuvo nurodyta, numanoma, jog tai atsakas į  žurnalistų kritiką prezidento adresu.

Buvusių 15min.lt žurnalistų knygos „Kabinetas 339“ populiarinimo istorijoje Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) buvo palanki S. Skverneliui. VVTAT išnagrinėjusi premjero skundą pripažino, kad UAB „15min“ nesilaikė Reklamos įstatymo reikalavimų ir be sutikimo naudojo reklamoje asmens duomenis“, atsižvelgiant į tai, jog reklamoje „buvo aiškiai girdimas pareiškėjo vardas ir pavardė“. Už Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimą UAB „15min“ skirtas įspėjimas. Žurnalistų bendruomenė tokį sprendimą laiko bandymu varžyti žiniasklaidos laisvę. VVAT sprendimas apskųstas teismui.

Paskelbtas kasmetinis „Freedom House“ demokratijos reitingas – Lietuva įvertinta 77 balais iš 100 (šioje skalėje 0 atitinka mažiausiai demokratišką santvarką, 100 – labiausiai demokratišką). Toks rezultatas išlieka jau treti metai. Žiniasklaidos laisvės indeksas surinko 5.75 punktus iš 7. Prie žiniasklaidos laisvės ribojimo nurodytos ir pernai Seimo inicijuoti veiksmai keisti LRT įstatymą ir paskelbti Visuomenės informavimo įstatymo pataisas. Visgi po kritikos viešojoje erdvėje, abi iniciatyvos buvo atmestos. 

Jau kurį laiką socialinėje žiniasklaidoje padidėjęs dezinformacijos kiekis, o komiko Oleg Šurajev pokštas parodė, kad faktų tikrinimu susirūpinti reikėtų ir tradicinei Lietuvos žiniasklaidai – pasirodo, gana lengva pagrindiniais komercinės žiniasklaidos kanalais ištransliuoti politinę reklamą net apie išgalvotą asmenybę. Netrukus ši situacija buvo panaudota žiniasklaidos reputacijos menkinimui prorusiškame “Sputnik” kanale

Tuo tarpu Baltarusijoje jau trečią mėnesį nesilpsta protestai dėl suklastotų prezidento rinkimų rezultatų. Vis dar pažeidinėjamos žmonių teisės protestuoti, gauti iš žurnalistų informaciją bei naudotis internetu, sulaikomi ne tik protestuotojai, bet ir žurnalistai. Vietos valdžios rinkimams dar besiruošusioje Ukrainoje (rinkimai įvyko spalio 25 d.) taip pat buvo nusitaikyta į žurnalistus – Odesos srities regione buvo sudegintas regioninės žiniasklaidos „Alternatyva.org“ redakcijos pastatas. Tai jau ne pirmas toks incidentas prieš nepriklausomus vietos žurnalistus,  rugpjūčio 17 d. buvo padegtas „Laisvosios Europos radijo“ / „Laisvės radijo“ komandos automobilis. Taip pat žurnalistai susidūrė su grasinimais, smurtu ir valdžios spaudimu, kuris daugiausia pasireiškė politizuotais žurnalistų darbo tyrimais.

Prenumeruokite mūsų naujienlaiškį

Palaukite...

Ačiū, Jūsų el. paštas užregistruotas