2022-11-30
LŽC lapkričio naujienlaiškis: Kataro žiniasklaidos laisvės ribojimo atgarsiai jaučiami visame pasaulyje
APSUNKINTOS DARBO SĄLYGOS ŽURNALISTAMS PASAULIO FUTBOLO ČEMPIONATE KATARE
Šiuo metu vykstančiame futbolo čempionate dirbantys žurnalistai iš viso pasaulio, susiduria su įvairiais sunkumais – nuo griežtų darbo taisyklių ir ribojimų, moralinių dilemų, politinių interesų iki fizinių užpuolimų. Kataro sostinėje Dohoje Danijos televizijos komandos rengiama tiesioginė transliacija buvo nutraukta Kataro saugumo pareigūnų, kurie grasino sulaužyti filmavimo įrangą nepaisant to, kad TV2 reporteris Rasmus Tantholdt turėjo akreditaciją. Pasaulio taurės organizatoriai vėliau atsiprašė, tačiau tai nebuvofutbolo čempionate dirbantys žurnalistai iš viso pasaulio, susiduria su įvairiais sunkumais – nuo griežtų darbo taisyklių ir ribojimų, moralinių dilemų, politinių interesų iki fizinių užpuolimų. vienintelis toks incidentas. Grant Wahl, JAV sporto žurnalistas, buvo trumpam sulaikytas prie įėjimo į stadioną, nes vilkėjo vaivorykštės spalvų marškinėlius, o paskelbus apie tai savo paskyroje „Twitter“, paimtas jo telefonas. Apsaugos vadovas vėliau atsiprašė ir į stadioną įleido, G. Wahl sulaukė ir FIFA atstovo atsiprašymo. Kiek anksčiau, čempionatui dar neprasidėjus, žurnalistas buvo paprašytas ištrinti media centre telefonu padarytą nuotrauką, kurioje buvo užfiksuotas čempionato šūkis.
Kataro teiginius, kad žiniasklaidos laisvė šalyje nėra ribojama, DW patikrino keletą faktų, kiek tokie pareiškimai yra teisingi bei kokia atmosfera juntama čempionato metu. Reporteriai be sienų (RSF) kartu su sporto žurnalistų sąjunga Prancūzijoje(UJSF) ir Švedijos sporto žurnalistų asociacija (SSF) išplatino kreipimąsi į FIFA dėl žiniasklaidos laisvės užtikrinimo futbolo čempionate Katare. „Po to, kai stadionai buvo statomi nepaisant žmogaus teisių, Kataras neturi sutepti pasaulio čempionato varžydamas spaudos laisvę. Pasakojimų apie pasaulio čempionatą aprėptis neapsiriboja tuo, kas vyksta aikštėje. Tai, kas vyksta tribūnose ir mieste, atmosfera ir kontekstas taip pat yra aprašomi.“ – teigiama pranešime.
ITALIJOS PREMJERĖ VS. ŽINIASKLAIDA
Prieš pusmetį išrinkta Italijos premjerė žadėjo remti žiniasklaidos žodžio laisvę ir žurnalistus, kovojančius už tiesą. Lapkričio pradžioje svarstyta, kaip galimai bus vykdoma G. Meloni politika žiniasklaidos atveju, kuomet jokių aiškių komentarų dar nebuvo. Vis dėl to, po poros savaičių pasirodė pranešimai dėl pradėtų teismo procesų, kurių vienas – prieš žurnalistą Roberto Saviano. Jam pateikti kaltinimai dėl šmeižto už kritiškus komentarus, išsakytus 2020 metais dėl G. Meloni pozicijos sprendžiant migrantų krizę. Dėl pasaulyje plačiai žinomos knygos „Gomora“ R. Saviano persekiojamas mafijos, jam suteikta policijos apsauga. Vis dėl to, jei bus pripažintas kaltu, jam grės treji metai kalėjimo.
Įvairios nepriklausomą ir laisvą žiniasklaidą bei žurnalistiką ginančios organizacijos pasirašė atvirą laišką Itlaijos ministrei pirmininkei, ragindami atsiimti pateiktus šmeižto kaltinimus prieš laikraštį „Domani“. G. Meloni prašo atlyginti žalą, tai yra apie 25 000 eurų kompensacija. Po lapkričio 15 d. vykusio teismo posėdžio, prokuroras nusprendė pradėti baudžiamąjį procesą dėl šmeižto, jis turi prasidėti 2024 m. liepos 10 d.
KINIJOS TEISĖSAUGA SMURTAUJA PRIEŠ ŽURNALISTUS
Kinijai vis dar tvirtai laikantis nulinio covid politikos, šalyje plinta protestai, o apie juos bandantys pranešti žurnalistai sulaikomi, prieš juos smurtaujama. Šanchajuje keletas policininkų brutaliai sumušė ir sulaikė BBC žurnalistą Edward Lawrence. Vėliau pareikšta, kad tai padaryta jo paties labui, nes būnant minioje jam grėsė užsikrėsti COVID. Tą patį vakarą šiame mieste buvo sulaikytas ir žurnalistas Michael Peuker iš Šveicarijos Radio Télévision Suisse. Kartu su operatoriumi jie buvo nuvežti į policijos nuovadą, konfiskuota video įranga, tačiau maždaug po valandos jie buvo paleisti, daiktai grąžinti.
Europos transliuotojų sąjunga (EBU) pasmerkė tokius Kinijos veiksmus.
GRIEŽTAS SEULO SPRENDIMAS
Vienas populiarių Pietų Korėjos televizijos kanalų, TBS, sulaukė kaltinimų dėl politinio šališkumo, todėl nuo 2024 metų Seulo miestas nutraukia finansavimą. TBS radijo žvaigždė Kim Ou-joon atvirai kritikavo konservatorių valdančiąją partiją ir vyriausybę, jo rytinė laida „News Factory“ yra itin populiari tarp klausytojų. K. Ou-joon buvo kritikuojamas dėl to, kad suteikė svečiams platformą atakuoti valdančiuosius, pranešė apie sąmokslo teorijas. TBS buvo ne kartą bausta už objektyvumą pažeidžiančius žurnalisto komentarus, o „News Factory“ susidūrė su daugybe kitų teisinių problemų.
75% gaunamo finansavimo yra būtent iš miesto savivaldybės, kuriai šiuo metu vadovauja šalies prezidento Yoon Suk-yeol partija. Tiek Korėjos, tiek ir tarptautinės žurnalistų sąjungos išreiškė susirūpinimą dėl žiniasklaidos laisvės, vyko demonstracijos.
LIETUVA
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininku perrinktas D. Radzevičius. Jis buvo vienintelis kandidatas rinkimuose. D. Radzevičius Lietuvos žurnalistų sąjungai vadovauja nuo 2003 m.
Seimo Kultūros komitete svarstomi Visuomenės informavimo etikos komisijos (VIEK) pertvarkos planai sulaukė žiniasklaidos verslo atstovų ir Lietuvos žurnalistų sąjungos nepritarimo. Jei pataisoms būtų pritarta, VIEK sumažėtų žiniasklaidos verslo atstovų, tačiau atsirastų narių iš kitų organizacijų – pvz., universitetų, rengiančių žurnalistus. Pagal pataisas, kurias inicijavo LRT, naujoji sudėtis atrodytų taip: 3 – Medijų tarybos atstovai, 1 – LRT, 2 – žurnalistų sąjungų ir 3 atstovai iš Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA). Šiuo metu komisijoje yra nacionalinės, kabelinės bei regioninių televizijų ir radijo stočių, rajonų ir miestų laikraščių leidėjų, interneto žiniasklaidos asociacijų, žurnalaistų sąjungos, draugijos, asociacijos „Nacionalinė sppauda“ nariai.
KAS NAUJO LIETUVOS ŽURNALISTIKOS CENTRE
Šiuo metu Lietuvos žurnalistikos centras daugiausia dirba su jaunąja žurnalistų karta.
Lietuvos rusakalbiai vaikai ir čia reziduojantys rusakalbiai žurnalistai kuria naują žiniasklaidos kanalą jaunimui Школьная редакция [Školnaja redakcija – Mokyklinė redakcija]. Vaikai rašo straipsnius, daro interviu su įdomiais ir svarbiais žmonėmis, fotografuoja ir filmuoja, o visu tuo dalijasi „Школьная редакция“ socialinių tinklų paskyrose – Facebook, Instagram, Telegram, TikTok, Medium, Youtube.
„Школьная редакция“ yra Lietuvos žurnalistikos centro ir žurnalistės Ina Šilina iniciatyva, kuria siekiama supažindinti Lietuvos rusakalbius vaikus su žurnalistine kūryba, ugdyti jų kritinį mąstymą, medijų raštingumą, atskleisti demokratiškos, laisvos ir nepriklausomos žurnalistikos privalumus bei vertybes. Turinio idėjų autoriai ir įgyvendintojai yra jaunieji žurnalistai, kurie padedami mentorių – profesionalių žurnalisčių, ima interviu, rašo straipsnius įvairiomis jiems rūpimomis temomis – apie Rusijos karą Ukrainoje, kultūrą, madą, sportą ir kt. 30 vaikų kūrybiniuose ieškojimuose padeda Inna Šilina ir Lietuvoje gyvenančios pabėgėlės rusakalbės žurnalistės – Oyumi Bashinova ir Polina Sotkina.
Publikuojant nepriklausomą ir kokybiškai parengtą žurnalistiką jaunimo pamėgtose socialinėse medijose, siekiama suburti platesnę rusakalbių bendraamžių auditoriją ir pritraukti naujų jaunųjų rusakalbių žurnalistų. Lietuvos žurnalistikos centras tikisi, kad projektas prasmingas kaip alternatyva destruktyviam socialinių medijų turiniui ir ten gausiai sklindančiai dezinformacijai.
Na, o moksleiviams tai tapo galimybe susipažinti su žurnalistika, įgyti naujos patirties, įdomiai bei prasmingai praleisti laiką ir surasti naujų draugų, nes projekte dalyvauja 30 rusakalbių Lietuvos vaikų iš skirtingų mokyklų, miestų ir šalių.
Dėkojame erdves susitikimams suteikiančiam Reforum Space, taip pat partneriams, iš dalies remiantiems projektą – Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, British Council Lithuania ir JAV Ambasada Vilniuje / U.S. Embassy Vilnius
Kviečiame skaityti ir dalintis vaikų darbais!
Lietuvos žurnalistikos centro bendradarbė LRT žurnalistė Ewelina Mokrzecka vedė įdomius ir įtraukiančius žurnalistikos praktinius ir teorinius užsiėmimus vaikų gimtąja lenkų kalba Šalčininkų Jano Sniadeckio gimnazijoje ir Adomo Mickevičiaus licėjuje Vilniuje. Išsiaiškinę apie dezinformaciją ir klaidingas žinias, informacijos atranką, tikrinimą ir kodėl tai svarbu, jaunieji žurnalistai iš Šalčininkų atidarė kūrybines dirbtuves. Per keletą valandų gimnazistai parengė trumpus video ir audio reportažus aktualiomis aplinkosaugos, besikeičiančių rajono ir viso pasaulio demografijos bei kitomis temomis. „Viena didžiausių naujienų vaikams buvo tai, kad socialiniai tinklai ir tradicinės žiniasklaidos kanalai nėra tas pats”, dalinosi lektorė.
Dėkojame Ewelinai Mokrzeckai, iniciatyvą rėmusiai British Council Lithuania ir Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje – Ambasada RP w Wilnie.