2022-04-01

LŽC kovo naujienlaiškis: karo fronte taikiniais tapo ir žurnalistai

Kare Ukrainoje fiksuojamos žurnalistų žūtys 

Iki kovo 31 d. Ukrainos ir Rusijos kare jau žuvo mažiausiai 6 žurnalistai, bent 7 buvo dingę be žinios. Per telekomunikacijų antenų ataką, žuvo vietinio ,,Kyiv Live TV‘‘ televizijos kanalo operatorius Yevheniy Sakun. Per gaisrą Kijeve žuvo „The Insider“ žurnalistė Oksana Baulina, o po buto susprogdinimo Mariupolyje mirė Ukrainos televizijos stoties „Sigma-TV“ operatorius Viktor Dedov. Apdovanojimus pelnęs JAV žurnalistas Brent Renaud, anksčiau dirbęs „New York Times“, o dabar Ukrainoje, buvo nušautas Irpine, netoli Kijevo. Žuvo ir „Fox News“ operatorius Pierre Zakrzewski bei jauna tik mėnesį su komanda dirbusi ukrainiečių prodiuserė ir operatorė Oleksandra Kuvshynova Per tą patį išpuolį buvo sunkiai sužeistas „Fox News“ reporteris Benjamin Hall, kuriam teko amputuoti dalį kojos. 

Nukentėjusių žurnalistų sąrašas kasdien ilgėja. Reaguodama į žurnalistų nužudymus, Tarptautinė ir Europos žurnalistų federacija ragina surengti specialų tarptautinį tribunolą Rusijos kariniams nusikaltimams ir reikalauja, kad visi nusikaltimai būtų tinkamai ištirti, o nusikaltėliai nubausti. 

Ukrainoje Rusijos pajėgos užpuolė nepriklausomą Šveicarijos žurnalistą ir „Sky News“ įgulą

Rusijos kareiviai apšaudė ir apiplėšė Šveicarijos laisvai samdomą fotoreporterį Guillaume Briquet. Žurnalistas vairavo šarvuotą automobilį pažymėtą spaudos ženklais. Kitas Rusijos kariuomenės išpuolis įvyko prieš britų televizijos ,,Sky News‘‘ komandos žurnalistus, į juos buvo šaudoma nors jie teigė esantys žurnalistais. Kaip įrodo šie incidentai, žurnalistai tampa kariaujančių šalių taikiniais, nepaisant visų žurnalistus saugančių taisyklių.

Nesiliauja ir žurnalistų dingimai. Šiuo metu dingęs yra laisvai samdomas fotožurnalistas ir dokumentinių filmų kūrėjas Maks Levin. „Radio France“ fikseriu dirbęs žurnalistas, kuris buvo pagrobtas ir kankinamas, paviešino šiurpų liudijimą, patvirtinantį Rusijos kariuomenės įvykdytų karo nusikaltimų prieš žurnalistus žiaurumą.

Mariupolis – miestas be informacijos

Du reporteriai Mstislav Chernov ir Evgenij Maloletka buvo paskutiniai, kurie visam pasauliui skelbė, kas vyksta rusų apsuptame mieste. Vieno iš žurnalistų Mstislavo Černovo pasakojimas, kaip jie dirbo naikinamame mieste 20 dienų.

Už nepalankią informaciją Rusijai – kalėjimas iki 15 metų

Rusijos parlamentas priėmė įstatymą, kuris už esą melagingų naujienų apie šalies ginkluotąsias pajėgas skelbimą numato iki 15 metų kalėjimo. Aleksandras Nevzorovas yra pirmas rusų žurnalistas, kuriam pradėtas tyrimas dėl tariamos „melagingos“ informacijos skleidimo. Reaguodama į šį įstatymą ,,BBC News“ laikinai buvo sustabdžiusi reportažų rengimą iš Rusijos. 

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF, Italijos transliuotojas RAI,  Ispanijos naujienų agentūra EFE paskelbė neberengsiantys reportažų Rusijoje. Savo veiklą Rusijoje stabdo ir „Bloomberg News“, CBC, CNN, žiniasklaidos bendrovė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“.

Rusijoje žurnalistas nuteistas kalėti 19 metų

Rostovo apygardos karo teismas nuteisė Rusijos nepriklausomos naujienų svetainės „Grani“ korespondentą Remzi Bekirovą 19 metų kalėti už tariamą teroristinės veiklos organizavimą. 2019 m. kartu su kitais dviem kolegomis buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad esą rėmė islamistų grupuotę „Hizb ut-Tahrir“, legaliai veikiančią Ukrainoje, tačiau Rusijos Federacijoje laikomą teroristine organizacija. Remzi Bekirovas tiesiogiai transliavo reportažus iš Rusijos valdžios reidų ir Krymo totorių teismų.

Netikėtas propagandinės Rusijos TV darbuotojos išsišokimas

Užsienio žinių redaktorė Marina Ovsiannikova buvo suimta ir nubausta už „Rusijos armijos diskreditavimą“ po to, kai Rusijos „Pirmojo kanalo“ žinių laidos „Vremia“ studijoje vakaro transliacijos metu pasirodė iškėlusi lentelę su užrašu „Karui ne. Netikėk propaganda. Jie tau meluoja. Rusai prieš karą‘‘. Vėliau įrašytame video kreipimesi ji pripažino, kad pastaraisiais metais dirbo užsiimdama Kremliaus propaganda. Po incidento M.Ovsiannikova išėjo iš darbo kanale. Vėliau informacinėje erdvėje pasirodė įvairių versijų, kad protestas buvo tariamas ir Kremliaus surežisuotas, nes pelniusi viešumo propagandistė tarptautinėje žiniasklaidoje užuot skleidusi žinią apie žūvančius ukrainiečius, daugiausia kalbėjo apie tai, kaip rusai kenčia nuo sankcijų.

Rusijoje nesiliaujantys draudimai ir ribojimai

Rusijos valdžia užblokavo prieigą prie Ukrainos nepriklausomos televizijos „Dožd“ ir radijo stoties „Ekho Moskvy“, nes jie tariamai skleidžia „tyčia melagingą informaciją“ apie Maskvos invaziją į Ukrainą. „Dožd“ neseniai buvo paskelbta „užsienio agentu“. Šios televizijos vyriausiasis redaktorius Tikhonas Dzyadko pranešė, kad jis, kaip ir dalis redakcijos darbuotojų, saugumo sumetimais kuriam laikui palieka Rusiją. Tuo tarpu Latvijoje sprendžiama dėl „Dožd“ transliavimo iš Rygos.

Nepriklausomas Rusijos laikraštis ,,Novaya Gazeta‘‘ paskelbė, kad dėl cenzūros nebegali rašyti apie karą ir stabdo savo veiklą. Šio laikraščio vyriausiasis redaktorius Dmitrijus Muratovas aukcione parduoda savo Nobelio premijos medalį, norėdamas surinkti lėšų pabėgėliams iš Ukrainos.

Maskvos teismas uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“, ,,Twitter‘‘, kaip „ekstremistines“ organizacijas. O ,,Google‘‘ ir ,,Youtube‘‘ kaltinami užsiimantys teroristine veikla. Be to, Kremlius grasina blokuoti Vikipediją, nes puslapis rašo, kai tai ,,Rusijos invazija į Ukrainą”, kas Rusijai nėra priimtina.

Rusijos ryšių priežiūros tarnybos „Roskomnadzor“ sprendimu Lietuvoje užblokuoti naujienų portalai Delfi.lt, ru.delfi.lt, LRT Novosti. Apribota prieiga prie RFE/RL svetainės, BBC svetainės rusų kalba, „Deutsche Welle“, „Meduza“. Žurnalistai be sienų (RSF) panaudojo veidrodinės svetainės technologiją tam, kad atblokuotų prieigą prie populiariausios Rusijos nepriklausomos naujienų svetainės „Meduza“. Su šia technologija galima greitai sukurti tikslią cenzūruojamos svetainės kopiją arba „veidrodį“.

Siekiama suvaldyti sklindančią propagandą iš Rusijos

Danų „Politiken“, švedų „Dagens Nyheter“ ir suomių „Helsingin Sanomat“ laikraščiai pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą, siekdami pasiekti Rusijos visuomenę. Reaguojant į propagandos mastą, Europos žurnalistų, žiniasklaidos asociacijos išplatino laišką Rusijos žurnalistams, užsiimantiems karo propaganda.

Tuo tarpu Lietuvoje Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į technologijų bendrovę „Google“, prašydama pašalinti iš „Google“ internetinės parduotuvės mažiausiai 38 programėles per kurias galima žiūrėti uždraustas propagandines televizijos programas. 

Be to, LRTK skyrė 500 eurų baudą UAB „Plunsta“, transliuojančiai radijo programą „Spindulys“ už dezinformacijos skleidimą. Šios programos dalyvis Vaidas Lekstutis Žemaitis stengėsi informaciją pateikti taip, kad būtų formuojama palanki nuomonė Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą. 

,,Anonymous‘‘ nulaužė Rusijos valstybines televizijas

Programišių grupė „Anonymous“ įsilaužė į Rusijos valstybinius televizijos kanalus „Rossija 24“, „Pervyj kanal“ ir „Maskva 24“ bei srautinės televizijos paslaugas „Wink“ ir „Ivi“ ir per juos transliavo vaizdus iš karo Ukrainoje. 

Lietuvoje išimami leidiniai, pakeistas rusiškos radijo stoties pavadinimas, nebegrojama SEL muzika

Dėl neigiamų reakcijų, kurias sukėlė pateikiama informacija apie karą Ukrainoje, prekybos tinklai bei Lietuvos paštas iš prekybos išėmė „Respublikos“ ir „Vakaro žinių“ leidinius. Reaguodami į agresyvius Rusijos valdžios veiksmus Ukrainoje, „Rusradio LT“ nuo šiol vadinasi „R RADIO LT“. Šio radijo direktorius Ernestas Alesin už kovą su propaganda yra apdovanotas valstybiniu apdovanojimu. O po SEL lyderio pasisakymo apie įvykius Ukrainoje, Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija priėmė sprendimą nebegroti šio atlikėjo muzikos. 

Atidaromi Laisvės radijo biurai Lietuvoje ir Latvijoje

Laisvosios Europos Radijas/Laisvės radijas (RFE/RL) pranešė atidarantis biurus Lietuvoje ir Latvijoje. Juose dirbs žurnalistai iš Rusijos ir Baltarusijos, kur veiklą nuspręsta stabdyti dėl ribojimų žiniasklaidai. Taip pat įsikurs skaitmeninio televizijos kanalo „Current Time“ komanda, kuri vystys tiriamosios žurnalistikos projektus.  

Europos žurnalistų federacija (EFJ) paragino Europos Sąjungos valstybes nares suteikti prieglobstį ir bevizį režimą iš šalies bėgantiems Rusijos žurnalistams. Bevizis režimas taip pat turėtų būti taikomas nepriklausomiems Baltarusijos žurnalistams, kurie per pastaruosius pusantrų metų patyrė panašias represines priemones. 

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Vienas iš mūsų lektorių LRT žurnalistas Benas Gerdžiūnas visai neseniai grįžo iš karo fronto Ukrainoje. Jo interviu apie situaciją fronte galite rasti čia, o autentiškas nuotraukas asmeninėje jo paskyroje.

Lietuvos žurnalistikos centro partneriai įvairiuose projektuose „The Fix“, bendradarbiaujantys su Ukrainos NVO žiniasklaidos plėtros fondu bei įvairiais leidėjais visoje Europoje, vykdo lėšų rinkimo iniciatyvą. Norėdami prisidėti informaciją galite rasti čia.

Šį mėnesį įteikėme diplomus 37 naujiems mūsų bendruomenės nariams, kurie kelis mėnesius mokėsi žurnalistikos ir komunikacijos disciplinų. Sutaupytas šventės organizavimui numatytas lėšas (1000 Eur) pervesime fondui, remiančiam nepriklausomus Ukrainos žurnalistus, šiandien mums pranešančius gyvybiškai svarbias naujienas iš karo sukrėstos šalies. Jei ir Jus domina žurnalistika ir komunikacija ir norite pasiglinti į šias sritis, registraciją į studijas galite rasite mūsų puslapyje.