2022-05-02

LŽC naujienlaiškis: Ukrainoje naikinami žurnalistai, o Rusijoje – žinios apie karą

Rusijos kare Ukrainoje toliau žūsta žurnalistai ir menininkai

Ukrainoje, Mariupolyje, žuvo Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas Mantas Kvedaravičius (filmai „Mariupolis”, 2015 m., „Barzakh”, 2011 m.). Į Rusijos kariuomenės apsuptą miestą jis atvyko jau prasidėjus karui. Kovoms intensyvėjant, menininkas bandė pasitraukti, tačiau nespėjo. M. Kvedaravičiaus žūtis tiriama kaip karo nusikaltimas. Plačiau apie tragediją skaitykite kartu su M. Kvedaravičiumi keliavusios ir jo kūną į Lietuvą pargabenusios Hannos Bilobrovos interviu. 

Kovo pabaigoje be žinios dingęs ukrainiečių fotožurnalistas Maksas Levinas, vykęs fiksuoti Rusijos agresijos pasekmių Kijivo apylinkėse, rastas negyvas. Šis žurnalistas dirbo LB.ua redakcijoje, bendradarbiavo su Reuters, BBC, TRT World, Associated Press, Hromadske. Jo nuotraukas publikavo tokie pasaulio gigantai kaip Wall Street Journal, TIME ir kiti.

Rusijos raketai pataikius į namą Kyjive, žuvo jame gyvenusi „Laisvės radijo’’ žurnalistė ir prodiuserė Vera Gyryč. Žurnalistė ,,Laisvės radijo’’ biure dirbo nuo 2018 m.

Ukrainoje kuriami žurnalistų solidarumo centrai 

Kad padėtų žiniasklaidos darbuotojams karo metu, Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga (NUJU) įkūrė žurnalistų solidarumo centrų tinklą. Tinklo centrai veikia Lvive, Ivano Frankivske ir Černivcuose regioninių organizacijų būstinėse. Juose iš kovos teritorijų evakuotiems žurnalistams bus suteikta materialinė ir finansinė pagalba. Prisidėti prie tokių centrų kūrimo galite aukodami čia. Ukrainos nacionalinė žurnalistų sąjunga atviru laišku ragina užsienio kolegas atkreipti pasaulio dėmesį į tai, kas iš tikrųjų vyksta šalyje. 

Tuo tarpu Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos nacionalinio transliuotojo „UA: PBC“ radijo programa. Transliacijos vykdomos kasdien nuo 24 val. iki 6.30 ryto ukrainiečių, taip pat rusų ir baltarusių kalbomis 

Tęsiasi žiniasklaidos cenzūra Rusijoje, daugėja represijų prieš žurnalistus 

Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūra „Roskomnadzor“ užblokavo „Radio France Internationale“ (RFI) svetaines, kurios transliuoja žinias maždaug 15 kalbų, įskaitant rusų. Cenzorius teigia, kad buvo pažeidinėjamas įstatymas, draudžiantis platinti melagingą ar ekstremistinę informaciją. Naudodami veidrodinės svetainės „Operation Collateral Freedom“ technologiją, „Žurnalistai be sienų“ (RSF) per kelias valandas atkūrė prieigą prie „Radio France Internationale“ svetainės.

Užblokuota ir nepriklausomo naujienų portalo „The Moscow Times“ svetainė rusų kalba. Rusiška svetainė buvo uždaryta dėl „melagingo pranešimo apie riaušių policijos pareigūnus, atsisakančius kovoti Ukrainoje“. Nepaisant to, svetainė anglų kalba ir toliau veikė.

Rusijos įstatymų leidėjai pasiūlė naują įstatymą, leidžiantį Generalinei prokuratūrai be teismo uždaryti žiniasklaidos priemones, kurios „negerbia” šalies vyriausybės. Įstatymo projektas bus svarstomas parlamente gegužės 18 d.  

Rusijos valdžia taikosi į vietos žiniasklaidos priemones ir žurnalistus

Valdžios akiratyje atsidūrė laikraštis „Listok“. Laikraščio savininko Sergejaus Michailovo namuose ir laikraščio patalpose buvo atlikta krata. Laikraščio savininkui gresia iki 15 metų kalėjimo dėl kaltinimų savo laikraštyje paskelbus „melagingą informaciją“ apie Rusijos kariuomenę Ukrainoje. „Listok“  nuo pat karo pradžios rašė apie karą, ne kartą vartojo žodį „karas“, nors tai yra draudžiama. 

Surengta krata ir vietinio internetinio laikraščio „Novyj Fokus“ redaktoriaus Michailo Afanasjevo bute. Jis buvo sulaikytas, konfiskuota jo įranga. Tai daryta už dabar jau ištrintą straipsnį apie Rusijos riaušių policijos atsisakymą vykti kariauti į Ukrainą ir apie kareivių iš Chakasijos elgesį Ukrainoje. 

Tuo tarpu Laisvosios Europos radijo vietinės atšakos Sibir.Realii korespondentas Andrejus Novašovas buvo apkaltintas skleidžiant „melagingą informaciją“ už tai, kad socialiniame tinkle “V Kontakte” pasidalino vaizdo įrašu apie Rusijos armijos atakas Mariupolio mieste. Daugelis nepriklausomų žiniasklaidos priemonių, tokių kaip „Novaja Gazeta“, „The Bell“, „Taiga.info“, „VPost“ ir „Prospekt Mira“ nutraukia savo reportažus apie karą Ukrainoje ir ištrina anksčiau publikuotus straipsnius tam, kad apsaugotų savo žurnalistus nuo baudžiamojo persekiojimo. Iki šiol mažiausiai šeši žurnalistai yra arba buvo sulaikyti, patraukti baudžiamojon atsakomybėn arba nubausti piniginėmis baudomis dėl skirtingų požiūrių į karą Ukrainoje. 

Maskvoje užpultas Nobelio premijos laureatas

Važiuodamas traukiniu Maskvos geležinkelio stoties Kazansky traukinio skyriuje buvo apipiltas raudonais dažais, sumaišytais su acetonu, „Novaja Gazeta“ vyriausiasis redaktorius ir Nobelio premijos laureatas Dmitrijus Muratovas. Jam buvo sužeistos akys. 

Seniausias Rusijos nepriklausomo laikraštis „Novaja Gazeta“, siekdamas išvengti Kremliaus cenzūros, įkūrė Europoje veikiančią žiniasklaidos priemonę ,,Novaja Gazeta Europe“. Naujai pasivadinęs leidinys rašys apie Rusiją anglų ir rusų kalbomis, siekdamas pasiekti tiek vietinę, tiek tarptautinę auditoriją. ,,Novaja Gazeta Europe“ vyriausiasis redaktorius Kirilas Martynovas, šiuo metu įsikūręs Rygoje, teigė, kad svarstoma išleisti leidinį ir latvių kalba.

Intensyviai pildomas ,,užsienio agentų‘‘ Rusijoje sąrašas

Rusijos Teisingumo ministerija užsienio agentais paskelbė „Dožd TV“ žurnalistę Mariją Borzunovą, „Mediazona“ žurnalistę Allą Konstantinovą, „The Bell“ įkūrėją Jelizavetą Osetinskaja ir vyriausiąją redaktorę Iriną Malkovą bei ,,Kaukazo mazgo‘‘ žurnalistą Muradą Muradovą. Į šį sąrašą taip pat įtraukti garsūs žurnalistai – Romanas Dobrochotovas, įkūręs tiriamosios žurnalistikos tinklalapį „The Insider“ ir Karenas Šainianas,  homoseksualumo neslepiantis redaktorius, prodiuseris ir LGBT teisių gynėjas. Sąraše įrašyti ir garsūs Kremliaus kritikai: dokumentinių filmų kūrėjas Jurijus Dudas, karikatūristas Sergejus Jelkinas, politologė Jekaterina Šulman. „Užsienio agentais“ pripažinti subjektai privalo atskleisti finansavimo šaltinius ir atitinkamai žymėti visus savo tekstus, vaizdo įrašus bei įrašus socialinėje žiniasklaidoje.

Rusijos žurnalistams skiriamos griežtos bausmės

Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūnai kaltina gynybos temose besispecializavusį Rusijos žurnalistą Ivaną Safronovą valstybės išdavimu ir šnipinėjimu. Esą jis rinkęs konfidencialią informaciją apie Rusijos kariuomenę, gynybą bei saugumą ir perdavęs ją vienos NATO šalies žvalgybai. Jam gresia iki 20 metų laisvės atėmimo bausmė. Šis žurnalistas buvo vienas gerbiamiausių Rusijos žurnalistų, ilgus metus dirbusių verslo laikraščiuose „Kommersant“ ir „Vedomosti“.

Maskvos Dorogomilovskio apygardos teismas skyrė dvejų metų įkalinimo bausmę keturiems studentų žurnalo ,,DOXA‘‘ žurnalistams. Pasak teisėjo, jie ragino jaunimą rinktis į demontracijas  prieš Kremlių. Kaltinimai kilo dėl vaizdo įrašo, kurį ,,DOXA‘‘ paskelbė 2021 m. sausį, visoje šalyje vykstant protestams, remiantiems opozicijos veikėją Aleksejų Navalną. Vaizdo įraše išreikštas susirūpinimas studentais, kuriuos mokymo įstaigos nubaudė už dalyvavimą mitinguose. Nepriklausoma naujienų žurnalas ,,DOXA‘‘, kuris nuo to laiko buvo užblokuotas, daugiausia dėmesio skyrė studentų gyvenimui, švietimo naujienoms, politikai ir mokslui.

Tyrimas atskleidė didžiulį mastą bylų prieš Kroatijos žurnalistus

Kroatijos žurnalistų asociacijos (CJA) atliktas tyrimas parodė, kad Kroatijos žurnalistams ir žiniasklaidai iškelta mažiausiai 951 byla, kurioje ieškovai reikalauja 10,3 milijono eurų kompensacijų.  SLAPP (strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą) yra plačiai paplitusi praktika Kroatijoje. Jų tikslas – cenzūruoti, įbauginti ir nutildyti žiniasklaidos darbuotojus, apkraunant juos teismo procesais. Ankstesnių metų duomenys rodo, kad labai mažai žurnalistų galiausiai buvo nuteisti. Tyrime dalyvavo 26 žiniasklaidos priemonės, todėl tikrasis teisinių žurnalistų persekiojimų skaičius greičiausiai yra didesnis.

Twitter” jau netrukus gali pasikeisti neatpažįstamai

Milijardierius Elonas Muskas už 44 milijardus dolerių nusprendė įsigyti socialinį tinklą „Twitter“ ir tapti vieninteliu platformos savininku. Po perėmimo Muskas, save vadinantis „laisvo žodžio absoliutistu“, paskelbė apie planus „padaryti algoritmus atviro kodo, nugalėti nepageidaujamų laiškų siuntimo robotus ir autentifikuoti visus žmones“. Tarptautinės ir Europos žurnalistų federacijos perspėja, kad šis pareiškimas kelia rimtą iššūkį apsaugai tų, kurių nuomonė ar tapatybė nesutampa su valdančiaisiais, tarp kurių yra daug žurnalistų visame pasaulyje. Baiminamasi, kad padidės dezinformacija ir iškils grėsmė kokybiškai žurnalistikai.

CNN+ transliacijos paslauga teikta tik vieną mėnesį

Bendrovei „WarnerMedia“ šį mėnesį susijungus su „Discovery“ ir suformavus „Warner Bros. Discovery“, CNN paskelbė, kad ankstesnės vadovybės vizija dėl „CNN+“ neatitinka generalinio direktoriaus plano visus bendrovės prekės ženklus sujungti ir siūlyti kaip vieną transliacijos paslaugą. Todėl tik mėnesį teikta ir milžiniškų investicijų pareikalavusi transliacijos paslauga „CNN+“, balandžio pabaigoje nutraukta. Ši paslauga laikyta kaip vienas svarbiausių pokyčių CNN istorijoje. Vos per pirmąją savaitę „CNN+“ transliacijos paslaugos prenumeratorių skaičius viršijo 100 000. 

ES tai, kas neteisėta realiame gyvenime, bus neteisėta ir internete

Skaitmeniniu paslaugų aktu, skirtu technologijų bendrovių veiklai reguliuoti, numatomos griežtesnės bausmės platformoms ir tinklapiams, kurios skelbs draudžiamą turinį. Įmonės privalės sparčiai šalinti neteisėtą turinį, kai tik sužinos apie jo egzistavimą, o socialiniai tinklai turės blokuoti vartotojus, kurie dažnai pažeidžia įstatymus. Ši ES iniciatyva kursto diskusijas dėl žodžio laisvės. Preliminarų susitarimą dar turės formaliai patvirtinti visos ES valstybės narės ir Europos Parlamentas.

Pragiedrulių” apdovanojimą gavo ir Ukrainos žurnalistė

Šiais metais Lietuvos radijo ir televizijos komisijos rengiamo konkurso „Pragiedruliai“ specialus apdovanojimas skirtas Ukrainos televizijos ,,Studio 1+1’’ ir ,,TSN‘‘ naujienų žurnalistei Nataliai Nagornai. Prizas skirtas už laidą ,,Mariupolis – koks jis buvo ir kokiu jis tapo‘‘. 

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Tęsiame moksleiviams skirtą ,,Žurnalistikos laboratorijos‘‘ mentorystės programą.  Kviečiame skaityti pirmuosius, padedant mūsų mentoriams, atnaujintus laikraščius: ,,Ateika‘‘, ,,Būk kiškis‘‘ ir ,,Atžalynas iš arti‘‘.

Turėjome galimybę nuotoliniu būdu susitikti su NARA žurnalistu Mindaugu Drigotu, kuris moksleiviams atskleidė video pasakojimų kūrimo užkuliusius bei virtualiai susitikome su LRT opus žurnalistu Kristupu Naraškevičiumi. Jis moksleiviams papasakojo apie socialinių tinklų komunikacijos subtilybes.