2022-02-28

LŽC vasario naujienlaiškis: Kremliaus propagandos mašina atakuoja žurnalistus, objektyviai nušviečiančius Rusijos invaziją į Ukrainą

Prieš 5 dienas prasidėjus karui, Ukrainos televizijos stotys veikia avariniu režimu ir be pertraukų transliuoja žinias apie karo eigą ir civilių situaciją. Stebėti padėtį Ukrainoje galite čia,  įvykių Ukrainoje žemėlapis, ukrainiečių žurnalistų kuriamas žiniasklaidos kanalas anglų kalba – The Kyiv Independent, vienoje vietoje įvairių šaltinių live naujienos iš Twitterio. Daugiau patikimų šaltinių rasite čia.

Visiems šalyje esantiems žurnalistams dirbti nepaprastai pavojinga. Šeštadienį Rytų Ukrainoje, Sumy regione, pašauti automobiliu vykę du Danijos laikraščio „Ekstra-Bladet“ žurnalistai.

Tarptautinis spaudos institutas (IPI) solidarizuojantis su Ukrainos žmonėmis, o ypač su Ukrainos žurnalistais. Prisijungti prie paramos Ukrainai pareiškimo galite pasirašydami čia.

Rusijos valstybinė žiniasklaida praneša tik tai, kas atitinka Kremliaus liniją, ir nutyli svarbius faktus – tokios žiniasklaidos vartotojai apie Rusijos karinės invazijos į Ukrainą tikrąjį mastą nenutuokia, iš pradžių, su dideliu pavėlavimu, buvo pranešama tik apie karinę operaciją Donbaso ir Luhansko regionuose, vėliau teigta, kad likusioje Ukrainoje  atakuojama tik karinė infrastruktūra, civilių aukų nėra, ir gyventojai sveikina rusų tankus.

Cenzūra nepriklausomai žiniasklaidai

Rusijos žiniasklaidos reguliuotojas ,,Roskomnadzor“ pareikalavo, kad žurnalistai naudotų informaciją, „gautą tik iš oficialių Rusijos šaltinių“. Rusijos valdžia šalies teritorijoje pradėjo blokuoti tas žiniasklaidos priemones, kurios vartoja terminus ,,karas‘‘, ,,ataka“ ar „invazija“ dėl to, kad jos nepaiso reikalavimo ištrinti su tuo susijusį turinį.

30 nepriklausomų Rusijos žiniasklaidos priemonių koalicija pareiškė nepritarimą „Rusijos vadovybės pradėtoms žudynėms“. Per Rusijoje prasidėjusius antikarinius protestus suimti „Novaja gazeta“, „Radio Svoboda“ žurnalistai, „The Telegraph“ korespondentė Rusijoje Natalija Vasiljeva.

Po to kai kartu su kitais 300 žurnalistų pasirašė laišką, smerkiantį ataką prieš Ukrainą, prieigos prie Užsienio reikalų ministerijos neteko dienraščio ,,Kommersant‘‘ žurnalistė Jelena Černenka. Garsus Kremliaus kritikas, valdantis vieną populiariausių „YouTube“ tinklaraščių Rusijoje Jurijus Dudas dėl įrašo socialinėse medijose, smerkiančio Rusijos invaziją į Ukrainą, svarstomas pripažinti „užsienio agentu“.

Reaguojant į įvykius Ukrainoje ES ir Lietuvoje blokuojama Kremliaus propagandos produkcija

ES uždraudė „Russia Today“, „Sputnik“ ir jiems priklausančius padalinius. Siekiant užkirsti kelią galimam dezinformacijos plitimui. Lietuvos portalai išjungė komentarus po publikacijomis apie aktualijas. Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) dėl karo kurstymo ir propagandos uždraudė retransliuoti šešias televizijas rusų kalba. TV3 žiniasklaidos grupė atsisakė rusiškų filmų, serialų, laidų ir reklamų. Rusų kalba programas Klaipėdoje transliuojanti radijo stotis „Raduga’’ sustabdė rusiškos muzikos transliavimą.

Tuo tarpu programišiai „Anonymous“ nulaužė valstybines Rusijos svetaines ir propagandinės televizijos portalą „Russia Today“, leido ukrainietiškas dainas per propogandines rusiškas televizijas.

Tyrimas: Rusijos žiniasklaida sąmoningai eskalavo teiginius neva Ukraina pradės karą

Dar prieš prasidedant karui Ukrainoje, DFRLab atliko tyrimą, kuris parodė, kad Kremliui priklausančios ir jam palankios interneto svetainės per keturis mėnesius iki tol, kol Rusija pripažino atsiskyrusių respublikų nepriklausomybę, vis dažniau pranešė, kad Ukraina ruošiasi pulti Donbaso regioną arba Rusiją. 2022 m. sausį Rusijos žiniasklaidoje beveik 50 procentų išaugo straipsnių kiekis apie pasirengimą atakai Ukrainoje. Daugiausiai tokių straipsnių skelbė Ria.ru, Tsargrad.tv, Iz.ru ir Vesti.ru.

Laisvės radijo žurnalistas nuteistas kalėti 6 metus

Rusijos teismas nuteisė Laisvosios Europos radijo/Laisvės radijo (RFE/RL) žurnalistą Vladislavą Yesypenko kalėti šešerius metus. Žurnalistas buvo apkaltintas neteisėta šaunamųjų ginklų gamyba, taisymu ir modifikavimu, siekiant Ukrainos užsienio žvalgybos tarnybos nurodymu išnešti granatą iš slaptos saugyklos. Šis žurnalistas yra ukrainiečių ir rusų tautybių ir maždaug penkerius metus bendradarbiauja su Ukrainos RFE/RL tarnybos „Crimea.Realities“ regioniniu naujienų skyriumi. Žurnalistas periodiškai teikdavo nuotraukas ir vaizdo įrašus, kurie buvo publikuojami RFE/RL šaltiniuose.

Tuo tarpu siekiant užkirsti kelią galimam susidorojimui populiaraus Rusijos nepriklauso laikraščio „Novaja gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina redakcijos sprendimu išsiųsta į komandiruotę už Rusijos ribų. Minėta žurnalistė jau daugelį metų rašanti apie teisių pažeidimus Čečėnijoje sulaukė grasinimų iš Čečėnijos elito atstovų. Nuo 2000 m. šeši „Novaja Gazeta“ redakcijos žurnalistai buvo nužudyti. ,,Nova gazeta’’ vyr.redaktorius Dmitrijui Muratovui 2021 m.  buvo skirta Nobelio premija. ​​Naujausias laikraščio numeris išleistas rusų ir ukrainiečių kalbomis.

Vokietijai uždraudus RT transliacijas – Rusija uždarė „Deutsche Welle“ Maskvoje

Didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių, Vokietijos žiniasklaidos reguliavimo institucija (ZAK), kuri sprendžia, ar privačios kompanijos gali transliuoti savo televizijos kanalą Vokietijoje, uždraudė Rusijos valstybinės televizijos RT (Russia Today) transliacijas vokiečių kalba. Šis veiksmas priimtas dėl to, kad šiam kanalui trūksta būtino leidimo ir yra transliuojama su Serbijos licencija. RT yra uždrausta keliose šalyse, įskaitant Ukrainą, Lietuvą ir Latviją. 

Po šio sprendimo Rusijos valdžia ėmėsi veiksmų. Uždrausta „Deutsche Welle“ stotims transliuoti šalyje, panaikintos darbuotojų spaudos akreditacijos, uždarytas „Deutsche Welle“ biuras Maskvoje bei siekiama pripažinti užsienio žiniasklaidos priemone, veikiančia kaip užsienio agente.

Pekino olimpinėse žaidynėse – grėsmės žurnalistams 

Britų portalo „Inside the Games“ žurnalistai Duncan Mack ir Michael Pavitt pirmieji pranešę apie atšauktą medalių teikimo ceremoniją dėl rusų ledo čiuožėjos Kamilos Valijevos teigiamo dopingo testo, susilaukė grasinimų ir užgauliojimų. Vienas Jungtinės Karalystės žurnalistas, paklausęs minėtos čiuožėjos, ar ši vartojo dopingą, buvo apsuptas Rusijos žurnalistų ir apkaltintas užduodantis netinkamus klausimus 15-metei.

Rusijos slidinėjimo federacijos vadovė paskelbė boikotą norvegų žurnalistams. Tai įvyko po to, kai norvegų portalo ,,NRK‘‘ žurnalistas Janas Petteris Saltvedtas sraipsnyje priminė apie Rusijos valstybės remiamą dopingo programą Sočio žaidynių metu ir pareiškė, kad rusų apskritai neturėjo būti šiose žaidynėse. Šis įvykis susijęs su vyrų skiatlono rungties nugalėtoju Rusijos slidininku Aleksandru Bolšunovu, kuris sutriuškino varžovus rekordine persvara, o norvegas liko trečias.

Tuo tarpu vykstant Pekino žiemos olimpinių žaidynių atidarymo ceremonijai tiesioginio eterio metu kinų pareigūnas jėga nustūmė ir patraukė iš eterio Nyderlandų televizijos kanalo ,,NOS‘‘ korespondentą Sjoerd den Daas. Šis atvejis iliustruoja, su kuo susiduria žurnalistai dirbantys Kinijoje.

Teismas priėmė „Atvirai Klaipėdai“ palankų sprendimą 

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paskelbė, kad portalas „Atvira Klaipėda“ rašydamas apie viešuosius pirkimus ir informuodamas apie konkursus laimėjusios įmonės savininką tuo metu galiojančių tvarkų nepažeidė, nors Žurnalistų etikos inspektorius skelbė kitaip. Ši nutartis yra neskundžiama. Teismas ne tik priėmė redakcijai palankų sprendimą, bet ir išplėtė viešo asmens sąvoką įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose, akcininkų atžvilgiu. Ši teismo išvada neleis akcininkams pasislėpti nuo visuomenės už įmonės pavadinimų.

Dviejose valtyse

Ilgametė žurnalistė ir vietos laikraščio „Vakarinė Palanga“ redaktorė Tamara Zaiceva pradėjo dirbti Palangos savivaldybėje. Visgi ji nepasitraukė iš vyr. redaktorės pareigų portale ,,Vakarinė Palanga‘‘ bei keliose su reklama, viešaisiais ryšiais, žiniasklaida susijusiose įmonėse. Žurnalistų etikos standartai numato, kad žurnalisto darbas nesuderinamas su pareigomis valdžios institucijose. Žurnalistams susisiekus su T. Zaiceva ji priminė, kad nėra viešas asmuo ir paprašė nepamiršti BDAR bei teisės į atvaizdą reikalavimų.

Maltos žiniasklaidos priemonės susiduria su keblumais norėdamos gauti viešą informaciją 

Maltos laikraštis „The Shift“, skirtas tiriamajai žurnalistikai ir spaudos laisvės gynimui, valdžios institucijų paprašė gauti viešai skelbiamą informaciją apie viešas išlaidas, kaip naudojami mokesčių mokėtojų pinigai. Nors tokia informacija yra aiškiai pagrįsta viešuoju interesu, tačiau apie 30 Maltos valdžios institucijų atsisakė laikytis Maltos duomenų apsaugos komisaro išvados atskleisti informaciją apie viešąsias išlaidas. Šis įvykis atveria Maltoje tvyrančią opią problemą, kai viešos įstaigos dėl savavališkų priežasčių nuolat atmeta žiniasklaidos prašymus. 

Iš darbo atleistas žymus lenkų žurnalistas

Vieno didžiausių nepriklausomų Lenkijos savaitinių žurnalo „Polityka“ žurnalistas Grzegorz Rzeczkowski, tyręs telefoninių pokalbių pasiklausymo skandalą, dėl kurio 2014 m. įvyko dideli politiniai pokyčiai Lenkijos politikoje, buvo atleistas iš darbo. Šiuo metu jam yra pateikti keturi civiliniai ir baudžiamieji ieškiniai, kurie laikytini SLAPP tipo ieškiniais (strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą). Tai nepagrįsti ieškiniai, skirti nutildyti ar persekioti už kritiką žurnalistus, atgrasyti juos nuo pranešimų apie svarbias problemas ir išeikvoti jų finansinius išteklius bei užimti, kad šie neturėtų laiko tiesioginiam savo darbui ir kartu cenzūruotų patys save, nenorėdami įklimpti į dar daugiau bylinėjimosi. 

Neįprasti Suomijai išpuoliai prieš žurnalistus

Žurnalistai, policijos pareigūnai ir parlamentarai susidūrė su precedento neturinčiais grasinimais ir bauginimais iš Helsinkyje vykusio protesto prieš vakcinas Helsinkyje. Mažiausiai penkiems MTV3, „Iltalehti“ ir „Yle“ žurnalistams ir operatoriams buvo grasinama. Jiems trukdyta judėti ir rinkti informaciją, jie kaltinti melavimu. Suomijoje fiksuojamas didžiausias pasitikėjimas žiniasklaida visame pasaulyje – net 65 proc.

Kibernetinė ataka prieš didžiulę žiniasklaidos korporaciją

Žiniasklaidos milžinė „News Corp“ tapo kibernetinės atakos taikiniu. Šiai bendrovei priklausantis dienraštis „The Wall Street Journal“ pranešė, kad įsilaužėliai nusitaikė į žurnalistų elektroninius laiškus ir dokumentus. Manoma, kad įvykis susijęs su Kinijos šnipinėjimu. 

Du nauji nišiniai portalai Lietuvoje

Lietuvoje startavo naujas technologijų portalas LOGIN.LT, kuris kiekvieną dieną supažindins su svarbiausiomis technologijų naujienomis Lietuvoje ir pasaulyje. O norintys giliau pažinti verslo pasaulį, susipažinti su išskirtinėmis sėkmės istorijomis, vertingomis verslo lyderių pamokomis nuo šiol galės tai padaryti skaitydami naują portalą „Verslas Plius“. 

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Šiuo metu prisidedame skleidžiant Ukrainos žurnalistų patikrintą informaciją apie situaciją kare įvairiuose informacijos kanaluose.

Kiek anksčiau, vasario 15 d., pristatėme naujo duomenų žurnalistikos projekto – ekspertų ir eksperčių citavimo nacionalinėje žiniasklaidoje – rezultatus. Atskleidėme, kokios žiniasklaidos priemonės mažiausiai ir daugiausiai užtikrina lyčių lygybę, kiek paisoma lyčių balanso nušviečiant skirtingas aktualijas, koks yra interneto žiniasklaidos potencialas užtikrinant ekspertinių šaltinių įvairovę.

Taip pat sukūrėme ir žiniasklaidos darbuotojams pasiūlėme naujų ekspertų ir eksperčių, mažiau cituojamų ar visai necituojamų žiniasklaidoje paieškos įrankį. Mūsų duomenų bazėje šiuo metu yra daugiau kaip 160 ekspertų ir eksperčių. Kviečiame aktyviai naudotis duomenų baze, o ekspertus – prisijungti.

Daugiau informacijos: ekspertai.lzc.lt (lietuviškai), anglų kalba – experts.lzc.lt.

Moksleiviams skirto ,,Žurnalistikos laboratorijos‘‘ projekto metu turėjome galimybę nuotoliniu būdu susitikti su NARA žurnaliste Berta Tilmantaite, kuri moksleiviams papasakojo apie fotografijos subtilybes. Taip pat virtualiai pasimokėme LRT dizainerio Daumanto Vladarskio maketavimo vingrybių.