2022-08-31

LŽC vasaros naujienlaiškis: žodžio laisvę teko ginti be jokio atokvėpio

Besibaigiant rugpjūčiui, su skaitytojais ir vėl sveikinasi Lietuvos žurnalistikos centro naujienlaiškis, kuriame apžvelgiame žiniasklaidos aktualijas Lietuvoje ir visame pasaulyje. Kviečiame paskaityti, kas vyko šią vasarą.

Prancūzija naikina visuomeninio transliuotojo licencijos mokestį

Šimtametę tradiciją turintis visuomeninių transliuotojų finansavimas žiūrovų ir klausytojų mokamu licencijos mokesčiu – Prancūzijoje keičiamas. Sprendimą priėmė parlamentas, kaip kompensaciją visuomeniniams transliuotojams įteisinęs PVM lengvatą. Vis dėlto toks sprendimas galios tik dvejus metus, o jiems pasibaigus finansavimo klausimas turės būti sprendžiamas iš naujo.

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) generalinis direktorius Noel Curran pastebi, kad Prancūzijoje vykstantys pokyčiai gali turėti įtakos visos Europos visuomeniniams transliuotojams. Anot jo, kardinalūs finansavimo modelio pakeitimai ypač pavojingi senajame žemyne, kur žiniasklaidos laisvė ir nepriklausomybė pastaruoju metu patiria itin daug sukrėtimų.

Kare Ukrainoje žuvę, sužeisti ir grasinimų mirtimi sulaukę žurnalistai

„Reporteriai be sienų” rugpjūčio pabaigoje paskelbė interaktyvų išpuolių prieš žurnalistus, dirbančius Ukrainoje, žemėlapį. Anot ataskaitos, nuo karo pradžios 2022 m. vasarį, vykdydami savo profesinę pareigą, per apšaudymus arba šūvius tikslingai nusitaikius žuvo bent 8 žurnalistai. Ukrainos informacijos ministras anksčiau birželį skelbė, jog iš viso žuvusių žiniasklaidos darbuotojų Ukrainoje yra bent 32.

Birželio pradžioje per apšaudymą Rytų Ukrainoje sužeistas „Reuters“ fotografas Alexander Ermochenko ir operatorius Pavel Klimov, o jų vairuotas žuvo. Mirtinas išpuolis įvyko Rusijos pajėgoms kontroliuojant kelią tarp Severodonecko ir gretimo Rubižnės miesto. https://rsf.org/en/six-months-war-ukraine-eight-journalists-killed

„Ukrainskaja Pravda“ vyriausioji redaktorė Sevgil Musajeva ir korespondentė Sonia Lukashova, pasirodžius publikacijai apie Ukrainos žmogaus teisių kontrolierės Liudmylos Denisovos atšaukimą iš pareigų, sulaukė grasinimų nužudyti. Straipsnyje buvusiai pareigūnei išsakyta kritika dėl to, kad ji viešai skleidė iki galo nepatikrintus ir ne visada pasitvirtindavusius teiginius apie karių seksualinius nusikaltimus Rusijos okupuotose Ukrainos srityse, taip kenkdama Ukrainos tarptautinei reputacijai. Žurnalisčių pavardės ir asmeninė informacija atsidūrė Ukrainos nacionalistų svetainės „Myrotvorets“ valdomoje duomenų bazėje, kur jos kaltinamos „vadinamąja žurnalistine veikla“ remiant Rusiją. Tarptautinė žurnalistų bendruomenė ragina šalies valdžią ir pareigūnus pasirūpinti žurnalisčių saugumu.

Į eterį grįžo “Dožd”, Mediazona pradėjo dirbti anglų kalba

Viena žinomiausių nepriklausomų tyrimų organizacijų Rusijoje ,,Mediazona“, daugiausiai dėmesio skirianti teismų nagrinėjamų bylų ir kalinių teisių pažeidimų nušvietimui, nuo šiol savo tyrimus skelbs ir anglų kalba. Turinį anglų kalba rasite čia.

Liepos mėnesį Europos transliuotojų sąjunga (EBU) suteikė licenciją nepriklausomam Rusijos kanalui „Dožd“. Atnaujintos transliacijos kanale Youtube šiuo metu vyksta iš Rygos, o nuo spalio mėnesio tikimasi tęsti ir iš Paryžiaus, Amsterdamo bei Tbilisio. „Dožd“ veiklą blokuoti pradėta kovo pradžioje, praėjus keletui savaičių nuo karo Ukrainoje pradžios.

Rusijos agentų sąraše – vienas žymiausių Rusijos televizijos žurnalistų

Rusijos žurnalistas Jevgenijus Kiseliovas, beveik penkiolika metų gyvenantis Kyjive, buvo įtrauktas į Rusijos ,,užsienio agentų“ sąrašą. Anksčiau žurnalistas vedė vieną pagrindinių Rusijos televizijos laidų „Itogi“, nevengiančią kritikuoti Kremliaus remiamų oficialių naratyvų. 2008 m. atleistas iš kanalo ,,NTV“ J. Kiseliovas nusprendė emigruoti į Kyjivą, kur surengė daugybę politinių pokalbių laidų nacionaliniuose televizijos kanaluose. Šis žurnalistas yra ryškus V.Putino vyriausybės priešas.

Rugpjūčio pradžioje Maskvos teismas Žurnalistų ir žiniasklaidos atstovų sąjungą pripažino neva esant kaltą dėl „Rusijos karinių pajėgų diskreditavimo“ ir „idėjų, susijusių su neigiamu požiūriu į Rusijos Federacijos vykdomą specialiąją karinę operaciją Ukrainoje skleidimą“. Už tai paskirta 500 tūkst. rublių  (8 tūkst. eurų).

Už tariamą valstybės išdavystę Baltarusijos žurnalistei pridėjo 8 metus kalėjimo

Lenkijoje įsikūrusio nepriklausomo transliuotojo „Belsat TV“ korespondentė Kaciaryna Andrejeva dėl kaltinimų valstybės išdavyste nuteista kalėti aštuonerius metus. Žurnalistė buvo sulaikyta 2020 m. lapkritį tiesioginės transliacijos per protestą prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos valdymą metu. Šiuo metu ji jau buvo įkalinta, o jos bausmė besibaigianti – 8 metai skirti likus dviem mėnesiams iki įkalinimo pabaigos. Baltarusijos žurnalistų asociacijos duomenimis, šiuo metu Baltarusijoje kali 31 žiniasklaidininkai.

Atskleistos detalės apie pasaulį sukrėtusių žurnalistų nužudymus

„Žurnalistai be sienų“ (RSF) tyrimas parodė, kad kovo mėnesį nužudytas ukrainiečių fotožurnalistas Maksas Levinas buvo kankintas Rusijos karių. Tyrėjai įvykio vietoje rado kulkų, kurios paprastai naudojamos Rusijos kariuomenėje. Tyrime pateikiami du galimi scenarijai, kaip galėjo klostytis įvykiai. Pirmas – M. Levinas ir jo draugas Oleksijus Černyšovas buvo nušauti, kai juos pastebėjo rusų kareiviai. Antrasis – jie buvo sulaikyti savo automobilyje ir prieš sušaudymą tardomi ar net kankinami. M. Levinas į vietovę esančią maždaug už 20 km nuo Kyjivo, buvo atvykęs rinkti medžiagos apie Rusijos karinės invazijos Ukrainoje padarinius.

Kita pasaulį sukrėtusio įvykio atomazga – Jungtinių Tautų (JT) padaryta išvada, kad šūvį, nuo kurio žuvo televizijos „Al Jazeera“ žurnalistė Shireen Abu Akleh, paleido Izraelio pajėgos. Garsi žurnalistė, JAV pilietybę turėjusi palestinietė, gegužės 11 dieną buvo nušauta, kai rengė reportažą apie Izraelio pajėgų reidą netoli Džanino pabėgėlių stovyklos Vakarų Kranto šiaurėje.

Laisvai samdomas žurnalistas veteranas Domas Phillipsas ir jo gidas – Brazilijos indėnų reikalų agentūros FUNAI ekspertas Bruno Pereira, po 10 dienų trukusių paieškų buvo rasti negyvi atokiame Amazonės rajone. Šiame rajone dirbančios indėnų teisių gynimo organizacijos teigė, kad jie buvo sulaukę grasinimų. D. Phillipsas daug metų rašė britų laikraščiui „The Guardian“ ir kitiems tarptautiniams leidiniams, o B. Pereira buvo gerbiamas regiono indėnų teisių gynėjas, atsakingas už čiabuvių bendruomenių apsaugą. Šis įvykis įrodo vis didėjantį pavojų ginantiems Brazilijos aplinką ir čiabuvių bendruomenes, kurios šiuo metu, valdant kraštutinių dešiniųjų šalies prezidentui Jairui Bolsonaro, patiria didžiulius iššūkius.

Masinis žurnalistų sulaikymas Turkijoje

Turkijos policija sulaikė 21 kurdų žurnalistą ir žiniasklaidos darbuotoją po atliktų kratų jų namuose, kuomet buvo paimti ir kai kurie asmeniniai daiktai. Kiek vėliau penki žurnalistai su teisminės priežiūros sąlyga buvo paleisti į laisvę, likusieji laukia teismo nuosprendžio. Suimti kurdų žurnalistai dirba prokurdiškoje naujienų agentūroje ,,Mezopotamya‘‘, moterų interneto svetainėje ,,Jin News‘‘, prodiuserinėje įmonėje ,,Pel‘‘ ir ,,Dicle Firat‘‘ žurnalistų asociacijoje, jiems pareikšti kaltinami priklausymu „teroristinei organizacijai“. Masiniai areštai įvykdyti praėjus vos kelioms savaitėms po Turkijos valdančiųjų partijų aljanso pateikto įstatymo projekto, numatančio laisvės atėmimo bausmę dėl „viešo klaidinančios informacijos skleidimo“. Turkijos žurnalistų sąjungos duomenimis, šiuo metu kalinami 39 žurnalistai.

Už neleistinų policijos vaizdų platinimą ispanų fotožurnalistui skirta bauda 

Pulitzerio premijos laureatui fotografui Javierui Bauluzui skirta 1000 eurų bauda. Fotografas 2020 m. lapkričio mėn. dokumentavo tūkstančių pabėgėlių ir migrantų atvykimą į Gran Kanariją. Fotožurnalisto užfiksuotame vaizdo įraše matyti, kaip vienas iš pareigūnų sugriebė jį už rankos ir pareikalavo palikti viešąją erdvę. J. Bauluz yra vienas iš daugelio žurnalistų, fotografų ir aktyvistų Ispanijoje, kurie buvo nubausti pagal 2015 m. priimtą Gagos įstatymą už keliantį grėsmę elgesį teisėsaugos institucijų darbui. Pagal šį teisės aktą valdžios institucijoms leidžiama skirti baudas žurnalistams ir žiniasklaidos organizacijoms už policijos  neleistinų vaizdų platinimą.

Pritarta „WikiLeaks“ įkūrėjo ekstradicijai į JAV 

Jungtinės Karalystės valdžia pritarė „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange‘o ekstradicijai į JAV. Vis dėl to, jo kolegos ir bendradarbiai pasmerkė šį JK vyriausybės sprendimą ir pareiškė, kad jį skųs. Pasak „WikiLeaks“, ši byla yra politinė, nes J.Assange’as paskelbė įrodymų, kad JAV įvykdė karo nusikaltimų ir juos slėpė. Ši byla tapo rezonansine žiniasklaidos laisvės gynėjams – šalininkai kaltina Vašingtoną bandymais nutildyti pagrįstus pranešimus saugumo klausimais. Penkiolika tarptautinių žurnalistų bei leidėjų profsąjungų ir organizacijų atstovų reikalauja, kad J. Assange’as būtų nedelsiant paleistas iš Jungtinės Karalystės kalėjimo ir jam būtų panaikinti visi kaltinimai, susiję su virtine įslaptintų JAV karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu. J. Assange ekstradicijos sprendimą apskundė.

Pirmą kartą Europos žurnalistų federacijai pirmininkaus moteris

Europos žurnalistų federacijos (EFJ) prezidente išrinkta Kroatijos žurnalistų profesinės sąjungos (TUCJ) pirmininkė Maja Sever. Profesinę karjerą pradėjusi kaip karo reporterė Kroatijos visuomeniniame transliuotojuje HRT, 2018 m. žurnalistų asociacijos (HND) M.Sever išrinkta metų žurnaliste, o praėjusiais metais jai buvo įteiktas ,,Fierce women‘‘ apdovanojimas už svarų indėlį į lyčių lygybę ir socialinį teisingumą Kroatijoje. Šiuo metu M.Sever dirba reportere sekmadienio televizijos laidoje ,,Ndjeljelom u 2‘‘.

Liepą liepsnojo Graikijos žiniasklaidos grupės ,,Real Group‘‘ biurai

Graikijos dienraščio „Realnews“ ir radijo „Real FM“ biuruose sprogusios padegamosios bombos sukėlė gaisrą. Viduje dirbusius darbuotojus teko evakuoti. Savininkas Nikas Chacinikolajus socialiniame tinkle „Twitter“ teigė manantis, kad į žiniasklaidos kompanijas taikytasi tyčia, bet nenurodė, kas galėjo tai padaryti. „Realnews“ ir „Real FM“ yra centro kairės žiniasklaidos priemonės, suteikiančios platformas ir opozicijai, ir provyriausybiniams balsams.

Lietuvos naujienų portalai sutarė dėl vienodo rinkodaros turinio žymėjimo

Lietuvos interneto žiniasklaidos asociaciją (IŽA) pasirašė memorandumą, kur numatytos taisyklės, kaip nuo šiol žymima reklama, specialusis projektas ir pranešimai spaudai. Tokiu būdu bus didinamas skaitytojų bei žiūrovų pasitikėjimas. IŽA vienija naujienų portalus Delfi.lt, 15min.lt, Lrytas.lt, tv3.lt, Madeinvilnius.lt, Kaunas.kasvyksta.lt, VE.lt, Etaplius.lt, kurie įsipareigojo laikytis šio susitarimo.

Parama žurnalistams Lietuvoje 

Kultūros ministerijoje pristatyta paramos žiniasklaidai modelio pertvarka, kurioje siūloma steigti Medijų rėmimo fondą, ilgainiui pakeisiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą (SRTF). Parama būtų skiriama ne tik leidiniams, bet ir stipendijas individualiems žurnalistams. Parengtame projekte numatoma, jog būtų remiamos naujienų, tiriamosios bei šviečiamosios žurnalistikos kultūrinės ir regioninės žiniasklaidos programos, finansinės stipendijos taip pat būtų skiriamos ir žurnalistams atskirai.  Semui patvirtinus, finansavimas būtų perimtas nuo 2024-ųjų.

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Rugpjūčio 23 d. ,,Žurnalistų pusryčiai’’ vyko Visagine. Mokymus vedė ir patirtimi dalinosi politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius, tiriamosios žurnalistikos centro ,,Siena‘‘ žurnalistas Šarūnas Černiauskas,  LRT tyrimų skyriaus žurnalistė Jurgita Čeponytė. Nespėję ar norintys darkart paklausyti pranešimų, juos galite rasti mūsų kanale Youtube platformoje čia: 1 dalis ir 2 dalis. Naujo sezono „Žurnalistų pusryčių” renginių ciklą remia Britų taryba Lietuvoje, jis organizuojamas bendradarbiaujant Lietuvos žurnalistikos centrui ir „Transparency International“ Lietuvos skyriui.

Moksleiviams skirtas ,,Žurnalistikos laboratorijos‘‘ projekto pirmasis etapas įpusėjo. Padedant mūsų mentoriams, atnaujinti mokyklų laikraščiai, kuriuos kviečiame skaityti: ,,Būk kiškis‘‘, ,,Atžalynas iš arti‘‘ ir ,,Šulinys‘‘. Su šių leidinių autoriais rugpjūčio 29 d. susitikome baigiamajame renginyje Vilniuje, kultūros bare „Kablys”, žiūrėkite nuotraukas čia, o netrukus kviesime naujas 5 mokyklas tapti „Žurnalistikos laboratorijos” eksperimentatoriais. Sekite mūsų naujienas www.lzc.lt, Lietuvos žurnalistikos centro FB paskyroje.

Daugiau kaip 40 mokytojų iš visos Lietuvos dalyvavo rugpjūčio 30 d. vykusiuose žurnalisto Karolio Vyšniausko vestuose mokymuose mokytojams. Mokytojams pristatytas ir jiems skirtas Mokyklų laikraščių vadovas, kurį galima rasti Lietuvos žurnalistikos centro puslapyje internete. „Žurnalistikos laboratoriją” organizuoja Lietuvos žurnalistikos centras, kartu su NARA ir LRT žurnalistais, remia – JAV Ambasada Lietuvoje.

Priimame registracijas į dvi Lietuvos žurnalistikos centro mokymų programas:

> Žurnalistika ir šiuolaikinė žiniasklaida – programa ir registracija. Studijų pradžia – spalio 7 d.

> Ryšiai su visuomene ir rinkodaros komunikacija – programa ir registracija. Studijų pradžia – lapkričio 11 d.

Netrukus skelbsime priėmimą į naujus Žiniasklaidos mokymus ekspertams. Šįkart tai bus 5 paskaitų, kurias skaitys pasaulyje garsūs mokslo komunikatoriai, Lietuvos mokslininkai ir žurnalistai, ciklas. Sekite Lietuvos žurnalistikos centro naujienas!