2023-04-28

LŽC balandžio naujienlaiškis: „Twitter“ konfrontacija su žiniasklaida, dirbtinio intelekto įtaka ir Rusijos veiksmai, kokių nebuvo nuo Šaltojo karo

Žiniasklaida kraustosi iš „Twitter“ socialinės platformos

Patikimų žiniasklaidos kanalų ir žurnalistų bei visuomenės veikėjų „Twitter“ tinklo paskyros paprastai buvo žymimos specialiu mėlynu patikimumo ženkleliu. Tačiau paskelbęs apie planus apmokestinti „Twitter“ vartotojus – jo savininkas Elonas Muskas nusprendė apmokestinti ir šio ženklelio naudojimą. Be to, atsirado nauja iniciatyva papildomai žymėti žiniasklaidos kanalų paskyras skirtingomis spalvomis ir paaiškinimais nurodant žiniasklaidos priemonių savininkystę ar finansavimo pobūdį. Dėl to dalis žiniasklaidos kanalų tviteryje dabar pristatomi kaip priklausomi nuo valstybės institucijų, finansuojami valstybės arba publikos (pvz., per licencijos mokesčius). E. Musko teigimu, taip siekiama daugiau skaidrumo.

Vis dėlto nesklandumų dėl to jau būta. Keletas visuomeninių transliuotojų – NPR (JAV) ir BBC (Didžioji Britanija) gavo „priklausančių valstybei“ žymas, o CBC (Kanada) pažymėti, kaip „valstybės finansuojami“. Tai sukėlė visuomeninių transliuotojų pasipiktinimą. Nors „Twitter“ viešai buvo aiškinęs, jog NPR „valstybei priklausančio“ kanalo žyma nebus taikoma – vėliau E. Muskas persigalvojo. Dėl to NPR paskelbė paliekantis „Twitter“. Įkandin jam pasuko ir kanadiečių CBC. BBC pareiškus prieštaravimą dėl tokio „Twitter“ žymėjimo – jo žyma buvo pakeista į  „publikos finansuojamas“.

Tarp E. Musko ir žiniasklaidos šį mėnesį kilo ir daugiau konfliktų. Kai socialiniame tinkle pasklido žinia, jog „The New York Times“  (NYT) nemokės 1000$ kainos už mėlynąjį patikimumo ženklelį, ženklelis iškart iš NYT paskyros buvo pašalintas, o E. Muskas paskelbė, kad NYT skleidžia „propagandą“. Tačiau kitose NYT paskyrose, įskaitant „Books“ ir „Opinion“, ženkleliai vis dar rodomi, taip pat ir tokiuose leidiniuose kaip „LA Times“ ir „The Washington Post“, nors jie viešai paskelbė, jog neketina mokėti naujo „Twitter“ patikimumo mokesčio.

Rusijoje suimtas ir šnipinėjimu apkaltintas „The Wall Street Journal“  žurnalistas

Maskvos teismas atmetė kalėjime atsidūrusio „The Wall Street Journal“ žurnalisto Evano Gershkovichiaus skundą dėl sulaikymo – jo advokatai siekė, kad kol vyksta tyrimas jis už užstatą būtų paleistas, o kardomoji priemonė būtų namų areštas. Pastaruosius šešerius metus Rusijoje dirbusiam žurnalistui pateikti kaltinimai dėl šnipinėjimo, už kurį gali grėsti 20 metų įkalinimo bausmė. E. Gershkovichių, kuris yra pirmasis JAV korespondentas nuo Šaltojo karo laikų, sulaikytas Rusijoje dėl kaltinimų šnipinėjimu, mėnesio pradžioje aplankė JAV ambasadorė Rusijoje Lynn Tracy. Po Didžiojo septyneto (G-7) šalių diplomatijos vadovų derybų Japonijoje, JAV valstybės sekretorius Anthony Blinkenas, taip pat išreiškė pakartotinį raginimą paleisti sulaikytą žurnalistą.

Daugiau nei 300 žurnalistų kreipėsi į Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą su prašymu panaikinti kaltinimus ir paleisti E. Gershkovichių teigdami, kad tokie veiksmai siunčia „pavojingą signalą“ apie šalies požiūrį į nepriklausomą žiniasklaidą.

Šį mėnesį taip pat paskelbtas dar vienas Maskvos teismo nurodymas, už akių nuteisti „Bellingcat“ žurnalistą Christo Grozevą, kuris yra Bulgarijos pilietis. Ch. Grozevas taip pat neseniai buvo įtrauktas ir į užsienio agentų sąrašą. Jam pateikti kaltinimai  dėl neteisėto sienos kirtimo 2021-aisiais metais, padedant iš šalies pabėgti „The Insider“ žurnalistui Romanui Dobrokhtovui. Toks sprendimas buvo priimtas praėjus trims savaitėms po to, kai buvo sulaikytas kitas užsienio žurnalistas Evanas Gershkovichius.

Ukrainoje nužudytas Italijos redakcijos užduotį vykdęs žurnalistas

Netoli Chersono žuvo Ukrainos žurnalistas Bohdan Bityk, asistavęs Italijos laikraščio „La Repubblica“ redakcijai. Kartu buvęs reporteris italas Corrado Zunino sužeistas, tačiau jam pavyko išsigelbėti. Tikėtina, kad į žurnalistus, dėvinčius neperšaunamas liemenes, pažymėtas „PRESS“ žyma nusitaikė Rusijos snaiperis. Nelaimė įvyko netoliese dar pernai susprogdinto tilto, kur šiuo metu pozicijas yra įtvirtinusi Ukrainos kariuomenė – su jais žurnalistai tikėjosi pasikalbėti. C. Zunino tegimu, tai nebuvo aktyvi karo zona, jie sėkmingai praėjo tris patikrinimo punktus, o tuomet pasigirdo šūviai.

Nuo plataus masto invazijos 2022 m. pradžios Ukrainoje žuvo mažiausiai 12, o sužeista 18 žiniasklaidos darbuotojų.

Atleidžiama esą interviu su Michaeliu Šumacheriu paskelbusio laikraščio redaktorė

Vokietijos dienraštis „Die Aktuelle“ publikavo, kaip skelbė pirmajame puslapyje, ekskliuzyvinį pirmąjį interviu su beveik prieš dešimtmetį sunkią traumą patyrusiu ir žiniasklaidoje nebepasirodančiu F-1 sportininku Michaeliu Šumacheriu. Tačiau kad tai nėra interviu su praeityje garsiu sportininku, o dirbtinio intelekto sugeneruotas ir imituotas tekstas, – skaitytojai sužino tik jį perskaitę. Dienraščio valdytojai išplatino atsiprašymą ir paskelbė atleidžiantys redaktorę iš pareigų. Šumacherių šeima paskelbė ketinantys imtis teisinių veiksmų.

Nepaisant dirbtinio intelekto sukuriamų manipuliacijos galimybių, žiniasklaida vis dažniau jį taiko redakcijų darbe. Pavyzdžiui, „Kuwait times“ paskelbė socialiniame tinkle „Twitter“, pristatę dirbtinio intelekto pagalba sukurtą žinių vedėją.  Naujajai kolegei suteiktas Fedhos vardas, o jos šviesi išvaizda, bei neuždengti pagal dalies musulmonų paprotį plaukai, anot vyr. redaktoriaus Abdullah Boftaino, atspindi Kuveito gyventojų įvairovę. Tikimasi, kad ji galės dirbti vietoj realaus žmogaus ir pristatyti naujienas.

European Press Prize skelbia geriausiais atrinktus pastarųjų metų žurnalistinius kūrinius

Prestižiniuose Europos spaudos apdovanojimuose paskelbti šių metų nominantai. Kiekvienoje iš kategorijų – išskirtinių istorijų, inovacijų, tiriamųjų reportažų, migracijos žurnalistikos, viešojo diskurso bei specialiojo apdovanojimo yra po penkias geriausiai įvertintas publikacijas. Šiais apdovanojimais siekiama skatinti bei remti etišką, nepriklausomą, puoselėjančią demokratines vertybes ir žmogaus teises žurnalistiką. Penkių skirtingų šalių ir sričių žurnalistų komisija renka  darbus, kuriuose nagrinėjamos politinės ir socialinės problemos, pasakojamos įdomios, aktualios ir įtraukiančios istorijos.

Kinija ir Indija susikirto dėl vizų žurnalistams

Naujas konfliktas kilo tarp Kinijos ir Indijos, kai šalys apkaltino viena kitą dėl neva kuriamų kliūčių išduodant vizas žurnalistams. Indijos žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad dviems Indijos žurnalistams buvo uždrausta sugrįžti į jų darbo vietas Pekine, po to, kai jie lankėsi Indijoje. Kinijos teigimu, su Indijos žurnalistais visuomet buvo elgiamasi palankiai ir jokios papildomos problemos niekada nebuvo kuriamos.

Pastaruoju metu griežtų bausmių Kinijoje sulaukė ir režimo kritikai. Blogeriui Ruan Xiaohuan skirti septyneri metai kalėjimo, o trejus metus sulaikytas politikos komentatorius Xu Zhiyong sulaukė keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės. Jiems pateikti kaltinimai dėl subversijos – režimo galios nuvertinimo. 2022 metų „Reporterių be sienų“ (RSF) duomenimis, Kinija yra 175-oje vietoje iš 180 pagal žiniasklaidos laisvės indeksą, bei daugiausiai sulaikytų žurnalistų turinti šalis.

Seime įteisintas naujas žiniasklaidos rėmimo modelis

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą keičia Medijų rėmimo fondas – pataisą, po nesėkmingų bandymų prieš savaitę opozicijai atsisakius dalyvauti balsavime, galiausiai Seimui pavyko priimti. Už pataisų priėmimą kiek anksčiau pasisakė ir dauguma žiniasklaidos organizacijų. Numatyta, kad parama bus skiriama kultūrinei, regioninei, tautinių mažumų ir lietuvių išeivijos žiniasklaidai, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai bei projektams pagal tarybos siūlomas programas. LRT bei kartu su juo įgyvendinami projektai, ryšių su visuomene, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo, taip pat knygų, garso, vaizdo studijų leidybos bei politinių organizacijų projektai finansuojami iš šio fondo nebus.

Valdžiai kritiką išsakiusį žurnalistą LRT Etikos kontrolierė siūlo bausti

Socialiniame tinkle „Facebook“ Teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską sukritikavęs LRT žurnalistas V. Savukynas sulaukė LRT Etikos kontrolierės Dainos Elenos Andrikienės kirčio. Ombudsmenė paskelbė nustačiusi, kad neigiamai vertindamas ministrę, žurnalistas pažeidė net tris vidinio LRT žurnalistų etikos kodekso straipsnius. Ji žurnalistui nurodė savo įrašą iš socialinio tinklo ištrinti, ir rekomendavo, kad LRT administracija žurnalistui skirtų nuobaudą. LRT Administracija nuobaudos V. Savukynui nepaskyrė. O pats žurnalistas dėl tokio kontrolierės sprendimo kreipėsi į LRT Tarybą prašydamas panaikinti kontrolierės sprendimą. Visgi Taryboje sprendimo panaikinimui balsų nepakako ir nuobauda liko galioti.  Įvairios žiniasklaidos organizacijos ir visuomenėje žinomi asmenys išreiškė palaikymą žurnalistui V. Savukynui, sukritikavo konrolierę ir Tarybą dėl žodžio laisvės ribojimo. Žurnalistas svarsto kreiptis į teismą.

Lietuvos žurnalistikos centre – mokymai mokslininkams

Nuo šiol mokslininkų grupės gali registruotis į Lietuvos žurnalistikos centro organizuojamus mokslo komunikacijos mokymus, skirtus būsimiems ir esamiems mokslininkams, universitetų specialistams, kuriems tenka komunikuoti naujienas apie mokslą ir mokslo atradimus.

Tam, kad naujausi tyrimai, atradimai, sukauptos žinios bei kita aktuali mokslo srities informacija efektyviai pasiektų visuomenę – mokslo komunikacijos išmanymas yra itin svarbus. Paskaitų ir praktinių seminarų metu mokslininkai galės pagilinti turimas žinias, įgyti daugiau patirties mokslinę kalbą pritaikydami publicistikai, išmokti išgryninti ir formuoti komunikacines žinutes, susipažinti su soc.medijų veikimo ir naudojimo pagrindais.

Užsiėmimus ves sociologijos mokslų daktarė, mokslo komunikatorė dr. Inga Popovaite ir fizikos mokslų daktaras, edukatorius dr. Steven Goldfarb, žiniasklaidos srities patarimais dalinsis žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos studijų programos vadovė, žurnalistė Indrė Makaraitytė ir šios studijų programos vadovė, mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.

Kursų temas bei trukmę pasiūlysime pagal grupės poreikius.

„Žurnalistikos laboratorijoje“ gausu rezultatyvių bandymų

Lietuvos žurnalistikos centro įgyvendinamame mentorystės projekte „Žurnalistikos laboratorijoje“ vis daugėja pirmųjų bandymų rezultatų, o moksleiviai susitinka su žurnalistais kūrybinių dirbtuvių bei paskaitų metu – po vienos jų sulaukėme labai gražių ir šiltų atsiliepimų.

Pirmieji savo numerį pristatė Šiaulių Medelyno gimnazijos moksleiviai – „Medelyno koryje“ rašoma apie tai, kas aktualiausia jiems – aplinkosaugos, laisvalaikio ir motyvacijos, talentų bei mokslų temomis yra sudarytos rekomenduojamų knygų, muzikos ir filmų apžvalgos. Redakcijai padėjo ir praktiniais patarimais dalinosi mentorės, žurnalistės Aleksandra Ketlerienė ir Reda Stangytė.

Mažeikių Kalnėnų progimnazija kuria savo tinklalaidę, tad pirmajame „Ant bangos“ epizode, moksleiviai kalbino juos įkvepiančius, kūrybingus savo srities profesionalus. Jauniesiems žurnalistams padėjo mentorės Giedre Trapikaite ir Inga Janiulytė-Temporin.

Kauno LSMU gimnazija parengė naujausią „LSMUko“ numerį, kuriame daugybė straipsnių įvairiomis temomis, mokyklai minint dešimties metų sukaktį gausu naujienų, šventinių sveikinimų, o renginių ir aktyvių veiklų apžvalga padės užčiuopti mokyklos pulsą. Čia moksleiviams padeda mentorės Domantė Platūkytė ir Eimantė Juršėnaitė.

„Žurnalistikos laboratorijos“ organizatoriai – žurnalistų kolektyvas NARA, LRT ir Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC.

„Žurnalistikos laboratoriją“ remia JAV Ambasada Vilniuje / U.S. Embassy Vilnius

Trys „Mokyklinės redakcijos“ susitikimai Visagine

Lietuvos žurnalistikos centro mentorystės projektas skirtas Lietuvoje gyvenantiems rusakalbiams vaikams Школьная редакция [Školnaja redakcija – Mokyklinė redakcija] aktyviai tęsia veiklą. Šį mėnesį mentorių komanda lankėsi Visagine, kur jų laukė net trys susitikimai su moksleiviais Visagino „Žiburio“ pagrindinėje mokykloje, Visagino „Draugystės“ Progimnazijoje ir Art residence „Point“, „Точка“, „Taškas“.

Mentorius Denis Vejas papasakojo apie savo 15 metų trukusias keliones po pasaulį ir tapimą žurnalistu. Jis parodė vaikams savo foto istorijas apie kasdienybę prie Meksikos sienos ir vieno didžiausio pasaulyje elektroninių atliekų sąvartyno Ganoje bei paskutinio Actekų imperatoriaus gimtadienio minėjimo šventę.

Į klausimą, ar dažnai jiems tenka skaityti medijose apie savo kasdienybę, vaikai atsako tyla. „Tada paraginome juos patiems rašyti apie save ir Visaginą „Mokyklinei reakcijai“, – pasakoja mentorė Ina Šilina . – Ir darbas prasidėjo – toliau jau aptarinėjome temas ir formatus.“

Projektą remia Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna.