2023-03-31

LŽC kovo naujienlaiškis: žurnalistai siekia daugiau saugumo ir žodžio laisvės užtikrinimo, LRT pirmoji regione įvertinta JTI sertifikatu

 

Įkurta Žurnalistų profesionalų asociacija

Lietuvoje veiklą pradeda naujai įkurta Žurnalistų profesionalų asociacija, kurią įsteigė daugiausia nuo Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) atskilę nariai. Savo socialinių tinklų paskyrose jie pareiškė, kad nepritaria LŽS vadovybės su nariais nesuderintai ir viešai išsakytai Vilniaus universiteto kritikai dėl galimo mobingo universitete. Asociacijos vadovė – Laisvės TV tyrimų žurnalistė Birutė Davidonytė. Prie asociacijos kviečiami jungtis visi šiuo metu žiniasklaidos priemonėse dirbantys žurnalistai.

 

LRT tarybai nepavyko išrinkti vadovo

Nacionalinio transliuotojo tarybai nepavykus išrinkti įstaigos direktoriaus, balandį laukiama, kad bus skelbiamas naujas konkursas, kuriame savo kandidatūrą patvirtino kelianti šiuo metu laikinai LRT generalinio direktoriaus pareigas einanti Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Pirmajame konkurse pareigoms užimti dalyvavo šeši kandidatai. Slapto balsavimo metu po 6 balsus surinko M. Garbačiauskaitė-Budrienė ir Aistis Zabarauskas. Tam, kad būtų išrinktas naujasis vadovas, kandidatas turėtų gauti bent 7 iš 12 tarybos narių balsų.

 

BBC neišvengia skandalų

Įvairiuose BBC padaliniuose skirtingose šalyse pranešama apie vis naujus nesutarimus – šįkart sujudimas kilo po to, kai žinomas sporto žurnalistas, laidos „Match of the day“ vedėjas Gary Linekeris buvo nušalintas nuo pareigų. Solidarizuodamiesi su kolega, nepasirodė ir laidos svečiai bei kiti komentatoriai, todėl ilgiausiai pasaulyje transliuojama sporto laida, pirmą kartą, eterį pasiekė be vedėjų. BBC sprendimo nušalinti žurnalistą ėmėsi po to, kai jis savo Twitter paskyroje sukritikavo planuojamus įstatymo dėl neteisėto migrantų patekimo į šalį pakeitimus, o posėdyje Išsakytą retoriką sulygino su nacistine Vokietija.

Nušalinimą kritikavo ir opozicijoje esantys leiboristai, ir žurnalistą palaikantieji, ypač dėl žodžio laisvės pažeidimų – BBC teigimu, prieš G. Linekeriui sugrįžtant, turėtų būti nuspręsta dėl jo naudojimosi soc.tinklais sąlygų. Vis dėl to, kaip pastebi kritikai, G. Linekeris nėra žinių vedėjas, todėl teisė į saviraiškos laisvę neturėtų būti jam taip griežtai ribojama.

 

Sakartvele atšauktas „Užsienio agentų“ įstatymas, į šalį neįleidžiami Rusijos žurnalistai

Sakartvelo „Užsienio agentų“ įstatymas, po dvi paras trukusių protestų ir visuomenės susidūrimų su policija galiausiai buvo atšauktas. Nepasitenkinimas kilo po to, kai valdantieji pristatė įstatymą, kuriuo buvo siekiama įpareigoti įmones, daugiau nei 20% pajamų gaunančias iš užsienio, užsiregistruoti, kaip „užsienio agentams“. Panašaus pobūdžio įstatatymas dar 2012 metais buvo priimtas Rusijoje, todėl baimintasi, kad ir Sakartvelas gali pasukti autoritarinio režimo link – ypač besitęsiančio karo akivaizdoje.

Į Sakartvelą pastaraisiais mėnesiais nebeleidžiama sugrįžti vis daugiau nepriklausomų Rusijos žurnalistų, nors jie šalyje jau gyveno pastaruosius metus. Konkrečios tokio sprendimo priežastys dažniausiai nėra aiškios, tik pateikiami raštiški draudimai kirsti šalies sieną. Yra spėjimų, kad tai gali būti daroma ir dėl Rusijos spaudimo, tačiau dar praėjusių metų rugsėjį, Sakartvelo valstybės saugumo tarnybos vadovas Grigolis Liluašvilis pareiškė, kad „nekontroliuojamas Rusijos opozicijos veikėjų antplūdis“ būtų toks pat pavojingas, kaip ir Rusijos vyriausybės rėmėjai, atvykstantys į šalį kaip turistai.

 

Baltarusijoje tęsiasi žurnalistų sulaikymai, skiriami įkalinimo nuosprendžiai 

12 metų laisvės atėmimo bausmės skirtos portalo „tut.by“ vadovės Marina Zolotova ir Liudmila Čekina, kurios sulaujytos buvo dar 2021 metų gegužę, kartu su 13 kolegų. Kaltinimai joms buvo pareikšti dėl grėsmės nacionaliniam saugumui, kurstymo ir mokesčių vengimo. Ekspertų vertinimu, tai akivaizdus būdas siekiant susidoroti ir atkeršyti. Portalas buvo vienas populiariausių nepriklausomos žiniasklaidos kanalų internete, nuolat kritikavusių Aleksandrą Lukašenką, tačiau po prezidento rinkimų redakcijoje prasidėjo kratos, darbuotojų persekiojimas, kol galiausiai portalas įvardintas „ekstremistine organizacija” ir jo veikla nutraukta, dalis žurnalistų pasitraukė į egzilį.

Įkalinimo nuosprendį išgirdo ir Nobelio premijos laureatas, organizacijos „Viasna“ įkūrėjas Alesis Beliackis. Kovo mėnesio viduryje Baltarusijos žurnalistai išplatino kreipimąsi į užsienio kolegas, dėl palaikymo, siekiant išlaisvinti žurnalistą Pavelą Mažeiką. Dar trys žurnalistai buvo sulaikyti 15-ai parų, neva dėl nepaklusimo policijai ir „ekstremistinės medžiagos platinimo“.

Skaičiuojama, kad šiuo metu kalėjimo bausmės yra skirtos daugiau nei 30-iai žiniasklaidos darbuotojų.

 

Redakcijas Ekvadore pasiekė užminuoti laiškai

Keletą Ekvadoro žiniasklaidos redakcijų tą pačią dieną pasiekė beveik identiški vokai, o jų viduje – USB raktai su paslėptais, įmontuotais sprogstamaisiais užtaisais. Kaip vėliau paaiškėjo, gerokai didesnių proporcijų, tokie užtaisai naudojami karinėje amunicijoje. Skaudžių incidentų pavyko išvengti, tačiau vienoje TV studijoje, bandant prie kompiuterio prijungti gautąjį USB raktą, nesunkius sužalojimus patyrė vienas ten dirbęs žurnalistas. Ekvadoro vyriausybė pažadėjo ginti žiniasklaidos ir žodžio laisvę, taip pat planuojama, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, siekiant išsiaiškinti siuntinių kilmę.

 

Išlaisvintas dvejus metus įkaitu laikytas Prancūzijos žurnalistas

Po dvejų metų praleistų Seišelių salose, kur buvo pagrobtas su teroristine grupuote „al Qaeda“ sietų džihadistų „Judėjimo islamui ir musulmonams remti“ (GSIM), į Prancūziją grįžo žurnalistas Olivier Dubois. Pagrobimas įvyko Šiaurės Malyje, vykstant į sutartą interviu vietą su ginkluotos grupuotės vadeiva. „Libération“, „Le Point“ ir „Jeune Afrique“ rašęs O. Dubois, buvo ilgiausiai nuo 1980-ųjų nelaisvėje laikomas prancūzų žurnalistas.

 

Dėl žiniasklaidos apsaugos – kreipimasis į Maltos Premjerą

Maltos žiniasklaidos atstovai ir keletas tarptautinių organizacijų pateikė raštišką kreipimąsi Premjerui dėl žiniasklaidos apsaugos. Pažymima, kad praėjusį rugsėjį pateikti dabartiniai įstatymų projektai nesukuria sisteminių reformų, reikalingų kuriant bei skatinant laisvą ir nepriklausomą žurnalistiką. Vyriausybė skatinama prisiimti atsakomybę už žiniasklaidos saugumą, konstituciškai pripažinti ketvirtuoju demokratijos ramsčiu ir priimti veiksmingus įstatymus, kuriais būtų kovojama su nebaudžiamumu, korupcija ir piktnaudžiavimu valdžia.

 

LRT gavo tarptautinį patikimumo sertifikatą 

Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos (JTI) programoje LRT sulaukė aukščiausių įvertinimų ir tapo pirmąja visuomenine žiniasklaidos organizacija regione, kuriai suteiktas tarptautinis sertifikatas, patvirtinantis turinio kokybei keliamus reikalavimus. Metus laiko trukusiame procese vertinimas buvo atliekamas pagal žurnalistinio turinio tikslumo, atsakomybės šaltinių atžvilgiu ir žurnalistinių principų laikymąsi, vidaus ir išorės priežiūros mechanizmus, organizacijos gebėjimą užtikrinti socialines garantijas darbuotojams, įdarbinimo aspektus, lygias galimybes ir kitus kriterijus.

Šiuo metu įvairiuose JTI etapuose dalyvauja apie 500 žiniasklaidos priemonių ir naujienų redakcijų visame pasaulyje.

 

Lietuvos žurnalistikos centre vyko diplomų įteikimo šventė

Kovo 17d. vakarą Lietuvos žurnalistikos centro Žurnalistikos ir šiuolaikinės žiniasklaidos (110 akad. val.) bei Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos (110 akad.val.) neformalių studijų programų studentams buvo įteikti diplomai. Penkis mėnesius vyko paskaitos ir praktiniai užsiėmimai, žurnalistinė praktika redakcijose ar kartu su vienu iš lektorių, rengiami baigiamieji RsV darbai mentoriaujant profesionalams – praktinis komunikacijos, rinkodaros projektas atstovaujamai ar pasirinktai įmonei, organizacijai, ar asmeniniam prekės ženklui. Galiausiai – kelių mėnesių darbo rezultatai pristatyti komisijai, vyko aptarimai ir diskusijos.

 

„Žurnalistikos laboratorijoje“ moksleiviai tyrinėja žiniasklaidos galimybes

Moksleiviai iš Šiaulių Medelyno progimnazijos parengė naujausią laikraščio „Medelyno korys“ numerį apie tai, kas šiuo metu aktualiausia jiems – aplinkosaugos, laisvalaikio ir motyvacijos, talentų bei mokslų temomis bei sudarė rekomenduojamų knygų, muzikos ir filmų apžvalgą.

Redakcijai padėjo ir praktiniais patarimais dalinosi mentorės, žurnalistės Aleksandra Ketlerienė ir Reda Stangytė.

Taip pat, šioje, bei kitose projekte dalyvaujančiose mokyklose lankosi lektoriai – žurnalistai, kurie paskaitų ir kūrybinių dirbtuvių metu pasakoja moksleiviams apie žurnalisto darbą ir specializaciją tam tikroje srityje, dalinasi istorijomis bei patarimais. Po Denio Vėjo paskaitos apie fotožurnalistiką, sulaukėme daug gražių ir šiltų atsiliepimų.

„Žurnalistikos laboratorijos“ organizatoriai – žurnalistų kolektyvas NARA, LRT ir Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC.

„Žurnalistikos laboratoriją“ remia JAV Ambasada Vilniuje / U.S. Embassy Vilnius