2023-06-07

LŽC naujienlaiškis: Lietuvos žiniasklaida – pirmajame pasaulio laisviausių dešimtuke, LRT vėl neišsirinko vadovo

Po pratęsimo – lygiosios

Tiek ir šiuo metu laikinai pareigas einanti LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, tiek ir komunikacijos ekspertas Aistis Zabarauskas surinko po šešis Tarybos narių balsus. Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis pabrėžia poreikį ieškoti naujų neįprastos situacijos sprendimų – keisti Tarybos narių skaičių, organizuoti atvirą, o ne uždarą balsavimą ir galiausiai patobulinti patį įstatymą. Taip pat, pasigirdo raginimų ir pačiai Tarybai atsistatydinti – apie tai savo paskyroje soc.tinkle „Facebook“ rašė „15min“ generalinis direktorius Tomas Balžekas.

Numatoma, kad birželio 20 d. taryba rinksis į dar vieną posėdį, kuriame spręs dėl naujo konkurso paskelbimo. Tikėtina, kad trečiasis konkursas vyks rugsėjo mėnesį, o iki tol LRT generaline direktore ir toliau lieka M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Turkijos žurnalistams po prezidento rinkimų darbas gali tapti dar sudėtingesnis

Žiniasklaidos ir žodžio laisvė Turkijoje nors ir yra, tačiau jaučiami ribojimai, suvaržymai, skelbiama ir apie aršius valdžiai kritiką išsakiusių žurnalistų persekiojimus ne tik šalies viduje, bet ir už jos ribų. Artėjantys prezidento rinkimai teikė vilties dėl galimų pokyčių, tačiau išankstinių apklausų rezultatai nepasiteisino – lyderiavęs opozicionierius vis dėl to sulaukė mažesnio rinkėjų palaikymo ir nors prireikė antrojo turo, prezidentu liko R. T. Erdoganas. Kokia bus Turkijos ir jos žiniasklaidos ateitis, tiksliai pasakyti sunku, tačiau jau dabar skelbiama apie naujus incidentus: žurnalistai užpulti ir sužeisti fiziškai, niokojama ir atimama darbui naudojama įranga, trukdoma dirbti neįleidžiant į balsavimo sales ar sulaikant, redakcijose vyksta kratos.

Viena laisviausių pasaulyje

Pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse, kurį kasmet sudaro „Reporteriai be sienų“ (RSF) Lietuva, palyginti su praėjusiais metais, pakilo dvejomis pozicijomis ir užėmė septintąją vietą iš 180 vertintų pasaulio šalių. Dabar rikiuojamės tarp laisviausių pasaulio žiniasklaidos sistemų – nepaisant finansinių sunkumų bei politinių įtampų, darbo sąlygos žurnalistams Lietuvoje yra palankios.Taip pat, RSF vertinimu, silpnosiomis vietomis išlieka teisinė sistema – jai trūksta aiškumo, pasitaiko atvejų, kai teikiamas pirmumas asmens duomenų apsaugai, o ne žodžio laisvei.

Pati blogiausia pasaulyje žiniasklaidos laisvės situacija yra Azijos šalyse: Vietname (178), Kinijoje (179) ir Šiaurės Korėjoje (180).

Sužibo nepriklausomumo viltis Slovėnijos visuomeniniam transliuotojui

Prieš metus Slovėnijos visuomeninės televizijos Radijotelevizija Slovenija (RTV SLO) darbuotojai pradėjo streiką prieš politikų kišimąsi į kanalo ir žurnalistų darbą bei trukdymą veikti profesinėms sąjungoms, o šią savaitę paskelbtas šalies Konstitucinio teismo sprendimas suteikia vilties, jog pagaliau pavyks visuomeninio transliuotojo valdymą depolitizuoti. Per keletą metų, kuomet Vyriausybės ir valdančiosios politinės partijos turėjo didelės įtakos skiriant kanalo vadovybę, visuomeninis transliuotojas publikavo daug žurnalistikos etiką pažeidžiančių programų, neteko kelių dešimčių profesionalių žurnalistų, o ir auditorijos bei jos pasitikėjimo. Dabar, jei pavyks valdymą perduoti 17 asmenų tarybai, kurios narius skiria  visuomeninių organizacijų atstovai ir kanalo žurnalistai, RTV SLO turės galimybę atkurti reputaciją.

Romaną Protasevičių Baltarusijoje nuteisė 8 metams kalėjimo, bet A. Lukašenka suteikė malonę

Telegram Baltarusijos opozicijos kanalo „Nexta“ įkūrėjui ir buvusiam vyriausiajam redaktoriui Romanui Protasevičiui skirti 8-eri metai kalėjimo už 1586 režimo inkriminuotus nusikaltimus, bet netrukus po sprendimo paskelbimo – suteikta malonė. Kitiems dviems „Nexta“ bendraįkūrėjams, šiuo metu užsienyje gyvenantiems Stepanui Putilai ir Janui Rudikui, skirtos 20 bei 19 metų įkalinimo bausmės, jie buvo teisiami už akių.

R. Protasevičius sulaikytas 2020-ųjų gegužę, kai iš Graikijos į Lietuvą skrendantis „Ryanair“  lėktuvas po melagingų pranešimų apie salone esančią bombą buvo priverstas nusileisti Minske.

Žiniasklaidos darbotvarkėje – privatumas ir visuomenės teisė žinoti

Visuomenė turi teisę žinoti apie nusikaltimą įvykdžiusį žmogų – toks teismo sprendimas priimtas byloje, kurioje portalas „15min“ buvo reikalaujamas iš savo archyvų pašalinti informaciją apie tarnyba piktnaudžiavusį buvusį policininką. Trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad nusikaltimus padaręs asmuo negali tikėtis privatumo – teistumo faktas visuomet išlieka, todėl žiniasklaidos straipsniai neturi būti kaip nors keičiami, nes tokiu atveju, pateikiama informacija nebebūtų tiksli ir teisinga. „15min“ vyriausiojo redaktoriaus Vaidoto Beniušio teigimu, tai vienas svarbiausių pastarųjų metų teismo sprendimo žiniasklaidos laisvei, o teismo išskirtos taisyklės padės ginant visuomenės teisę žinoti.

Diskusijos ir spekuliacijos apie privatumo ribas ir visuomenės teisę žinoti netilo ir gegužės bei birželio sandūroje, kuomet paskelbta apie LNK laidos „Labas vakaras, Lietuva” reporterio ir kriminalinės rubrikos vedėjo Viliaus Stankevičiaus mirtį. Po jos paaiškėjo, kad jaunas populiarėjantis žurnalistas pripažino, jog jau būdamas pilnamečiu turėjo lytinių santykių su mažamečiu berniuku, be to, yra minimas ir kitoje šiuo metu teisme nagrinėjamoje byloje dėl seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius. Šią anksčiau neskelbtą informaciją esą buvo ketinama pagarsinti žiniasklaidoje. Po V. Stankevičiaus mirties socialiniuose tinkluose kilo spekuliacijų, ar visuomenės interesas yra tokią informaciją apie žinomą asmenį žinoti. V. Stankevičus buvo žurnalistas, derinęs veiklą su žurnalistikos studijomis – šį mėnesį Vilniaus Universiteto Komunikacijos fakultete jis planavo ginti baigiamąjį bakalauro darbą. Būdamas moksleiviu, jis dalyvavo ir Lietuvos žurnalistikos centro organizuojamoje sekmadieninėje video dokumentikos mokyklėlėje vaikams, kartu su komanda parengė video pasakojimą apie pabėgėlius.

Apie Lietuvos žurnalistų etiką spręs naujos sudėties komisija

Žiniasklaidos savireguliacijos modelis patobulintas – Seime priimtos pataisos, pagal kurias po vieną narį į Visuomenės informavimo etikos komisiją deleguos Visuomenės informavimo etikos asociacijos (VIEA) nariai, vieną atstovą skirs LRT, tris – Medijų taryba. Kandidatus Medijų tarybai teiks universitetai, vykdantys žurnalistikos studijų programą, Etikos komisijos nariai bus skiriami trejų metų kadencijai, o jų galutinis skaičius nėra nustatytas.

Ankstesni žiniasklaidos savireguliacijos modelio variantai daugiausia kritikos buvo sulaukę dėl ribotų galimybių Etikos komisijoje dalyvauti daliai žiniasklaidos priemonių – nacionaliniams  televizijos transliuotojams, regioninės ar vietinės televizijos transliuotojams, regioninei ir nacionalinei spaudai bei radijui, o tai turėtų įtakos žiniasklaidos laisvei.

LRT autorius Virginijus Savukynas kreipėsi į teismą

Žurnalistas Virginijus Savukynas kreipėsi į teismą su prašymu panaikinti LRT etikos kontrolierės bei tarybos sprendimą dėl LRT etikos kodekso pažeidimo. Nemalonumai kilo po to, kai socialiniame tinkle „Facebook“ žurnalistas sukritikavo teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską. V. Savukyno teigimu, LRT priimti sprendimai verčia abejoti dėl teisės dirbti savo darbą, o kiekvieno piliečio teisė kritikuoti valdžią privalo būti apginta. Praėjusį mėnesį LRT ombudsmenė nustatė, kad žurnalistas pažeidė LRT etikos kodeksą ir nurodė įrašą iš socialinio tinklo ištrinti bei rekomendavo, kad LRT administracija skirtų nuobaudą.

Seimo narė Agnė Širinskienė taip pat kreipėsi į LRT Etikos komisiją dėl žurnalistės Ritos Miliūtės įrašų soc. tinkle „Facebook“. Į tai atsakydama R. Miliūtė kvietė susipažinti su skundu ir pavyzdžiais, leisiančiais geriau pažinti jas abi.

Ukrainoje po „Grad“ raketų atakos žuvo žurnalistas

Prancūzijos naujienų agentūros AFP žurnalistų komanda, buvusi kartu su Ukrainos kariais netoli Bachmuto, buvo apšaudyta „Grad“ raketomis. Įvykio metu žuvo video koordinatorius Armanas Soldinas, kiti keturi kartu buvę žurnalistai nenukentėjo. A. Soldinas į Ukrainą atvyko su pirmąja AFP žurnalistų grupe prasidėjus karui, o šio mėnesio pradžioje socialiniame .tinkle „Twitter“ pasidalino video įrašu, kai taip pat buvo patekęs į „Grad“ raketų apšaudymą, tačiau tąkart viskas baigėsi laimingai. Tai jau trečiasis prancūzijos žurnalistas žuvęs per karą Ukrainoje, pradėtas karo nusikaltimo tyrimas kuriuo siekiama išsiaiškinti tikslias A. Soldino žūties aplinkybes.

„Vice“ ir  „BuzFeed“ pakilimas ir nuosmukis

Gegužės pradžioje paskelbta apie svarstomą įvykdyti bankrotą vienai iš iki šiol itin pelninga buvusiai žiniasklaidos organizacijai „Vice“ – dar prieš keletą metų jos vertė siekė apie 5.7mlrd. dolerių. Toks pareiškimas pasirodė praėjus keletui savaičių po to, kai kita skaitmeninės žiniasklaidos gigantė „BuzFeed“ pranešė nutraukianti naujienų redakcijos veiklą. Abi kompanijos buvo sėkmingai įsitvirtinusios jaunosios auditorijos tarpe ir laikytos pavyzdiniais ateities žiniasklaidos internete modeliais. Remiantis teismo dokumentais, jei iki birželio 22 d. neatsiras „Vice“ pirkėjo, už 225 mln. dolerių kompaniją įsigys Georgo Soroso fondas kartu su Fortress Investment Group.

Filipinuose nušautas radijo laidų vedėjas 

Netoli savo namų ankstų rytą nušautas žurnalistas Cresenciano Bunduquin, kuris jau anksčiau buvo pranešęs apie gautus grasinimus susidoroti. Aršiai pasisakydavęs ir valdžią kritikavęs C. Bunduquin paskutinėse laidose pasmerkė vietinės politinės korupcijos atvejus, provincijos lažybų mafiją ir situaciją dėl pernai vasario mėnesį išsiliejusia nafta iš  50 metų senumo tanklaivio, kurio eksploatavimo leidimas buvo suklastotas.

Lietuvos žurnalistikos centras pasirašė sutartį su „Google“

Lietuvos žurnalistikos centro kartu su Italijos partneriais „Sheldon Studio” ir Švedijos institutu kiek anksčiau pradėtas Lietuvos žiniasklaidos monitoringo ir kokybės vertinimo projektas jau šiemet bus išplečiamas ir tęsiamas – pasirašyta bendradarbiavimo ir paramos sutartis „Google“. Pagal sutartį „Google” Lietuvos žurnalistikos centro iniciatyvas stiprinti žiniasklaidos kokybę ketina paremti 50 tūks. Eurų suma. Paruošiamieji darbai jau vyksta – netrukus išgirsite daugiau naujienų.

Lietuvos žurnalistikos centro vaikų žurnalistikos mentoriai „Mokyklinė redakcija“ bei „Žurnalistikos laboratorija“ programose per pastarąjį mėnesį viešėjo Lietuvos lenkakalbėse Juzefo Kraševskio, Sirokomlės ir Jono Pauliaus gimnazijose, taip pat keliose regioninėse mokyklose. Moksleiviai susipažino su žurnalistinio darbo subtilybėmis, dalinosi savo idėjomis ir patys išbandė jėgas kūrybinėse radijo dirbtuvėse kurias jų gimtąja lenkų kalba vedė žurnalistas Kamil Zalewski.

Rusų kalba mentoriaujantys žurnalistai Ina Šilina ir Denis Bezrukich organizavo susitikimus su keliomis dešimtimis jaunųjų žurnalistų Vilniuje ir Visagino kultūros centre „Točka”.

Birželio 14-ąją, nuo 16.30val. Visagino kultūros centre vyks susitikimas ir pokalbis apie istorinę atmintį ir jos vaidmenį šiandieniniame pasaulyje su Nobelio premijos laureatu, Tarptautinės asociacijos „Memorial“ valdybos nariu Sergejumi Krivenko.Vaikų žurnalistikos mentorystės projektus Lietuvos žurnalistikos centre remia Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna, Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos respublikos vyriausybės bei JAV Ambasada Lietuvoje. Dalis projektų įgyvendinami kartu su LRT ir NARA žurnalistų kolektyvo žurnalistais.