2023-07-07

LŽC naujienlaiškis: žurnalistai teismuose – užsitęsę procesai ir retos pergalės

Sunkiai sužalota „Novaja Gazeta“ žurnalistė

Žinoma „Novaja Gazeta“ žurnalistė Jelena Milašina bei kartu automobiliu važiavęs advokatas Aleksandras Nemovas buvo užpulti Čečėnijoje, pakeliui į Grozną. Žurnalistei sulaužyti rankų pirštai, galva nuskusta plikai ir apipilta briliantine žaluma, ji dažnai netenka sąmonės. A. Nemovui sunku kalbėti ir judėti, preliminariais duomenimis kojoje yra durtinė žaizda. Itin rimtu incidentą įvardijo ir Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kurio teigimu, apie situaciją taip pat yra informuotas ir prezidentas Vladimiras Putinas, dėl išpuolio pradėtas tyrimas.

Už atliktus tyrimus pripažinimo sulaukusiai J. Milašinai, jau anksčiau atvirai grasino Čečėnijos lyderis Ramzanas Kadyrovas. Išpuolio dieną, žurnalistė ir advokatas vyko į Zaremos Musajevos, trijų tremtinių, kritikuojančių Čečėnijos vadovą R. Kadyrovą motinos teismą – jos bylą žurnalistė gan plačiai yra nušvietusi ir anksčiau.

Politinio spaudimo grėsmė LRT vadovo rinkimuose

Po nesėkmingų LRT Tarybos bandymų išrinkti LRT vadovą, Seimo kultūros komitetas pritarė Vytauto Juozapaičio siūlymams rinktis į neeilinį posėdį dėl LRT vadovo rinkimų įstatymo pakeitimų svarstymo. Apie tai, kad galimas politinis spaudimas ir bandymas kištis į rinkimus nebus toleruotinas, pranešime spaudai pareiškė ir žiniasklaidos bendruomenė, dėl esamos situacijos Lietuvoje informavę ir tarptautines organizacijas.

Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen teigimu, politikai komentuoti ir įsitraukinėti esant tokiai situacijai turėtų kuo mažiau, o rinkimų procesui nepasibaigus įstatymų keitimą vertintų skeptiškai. Tiek buvusio LRT Tarybos vadovo Liudviko Gadeikio teigimu, tiek ir  susidariusi situacija galėtų  būti išspręsta surengus atvirą balsavimą, tokios pat nuomonės ir dabartinis Tarybos pirmininkas Eugenijus Valatka, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu Taryba dar nepareiškė – dėl to bus svarstoma posėdyje. LRT vadovo rinkimai vyks spalio 3d.

Retas žurnalistės laimėjimas Honkongo teisme

Garsios Honkongo žurnalistės Bao Choy apeliacinis skundas patenkintas – aukščiausios instancijos teismas panaikino 2021 metų kaltinamąjį nuosprendį ir bausmę. B. Choy buvo kaltinama apgaudinėjusi vyriausybę, kai kuriamam dokumentiniam filmui apie 2019 metais vykusius protestus gavo automobilių registracijos duomenis, užklausoje panaudos paskirtį nurodydama „kitiems su eismu ir transportu susijusiems klausimams“. Prieš protestuotojus tąkart brutaliai panaudota jėga, o minėtieji duomenys galėjo padėti atskleisti, kas buvo už tai atsakingi. Anksčiau žiniasklaidai tokia informacija, kaip automobilių registracijos duomenys, buvo prieinama, tačiau situacija ėmė keistis po to, kai Honkonge sustiprėjo Kinijos įtaka ir 2020-aisiais įsigaliojo nacionalinio saugumo įstatymas.

Riaušių Prancūzijoje taikiniais tampa ir žurnalistai

Prancūzijoje kilusius neramumus nušviečiantys žurnalistai neišvengė prieš juos nukreiptų smurto atakų Reporterių be sienų (RSF) duomenimis, per keturias dienas užregistruota 18 atvejų iš skirtingų Prancūzijos miestų, kuomet buvo sužaloti įvairių žiniasklaidos kanalų žurnalistai, sugadinta jų turima įranga.

Siekdami, kaip įmanoma greičiau padėti nukentėjusiems žurnalistams, RSF atidarė visą savaitę veikiančią „smurto mieste karštąją liniją“. Čia bus galima pranešti apie patirtą smurtą ar žiaurų elgesį ir gauti teisines konsultacijas, psichologinę pagalbą, kreiptis dėl paskolos apsauginėms priemonėms ir šios srities žurnalistų saugos mokymus.

Mirė Pentagon Papers nutekinęs Daniel Ellsberg

Pentagon Papers – svarbią, įslaptintą informaciją apie Vietnamo karą 1971-aisiais nutekinęs Daniel Ellsberg mirė sulaukęs 92-ejų. Žiniasklaidai ir žodžio laisvei didžiulę įtaką padaręs D. Ellsberg, pasirodžius publikacijoms The New York Times tęsė veiklą, kaip politinis aktyvistas, pacifistas, rašytojas, dalyvavo įvairiose kampanijose ir mitinguose, aktyviai palaikė informaciją nutekinusius Edwardą Snowdeną, Chelsea Maning.

Teismas atmetė Julian Asange’o apeliacijos prašymą – gręsia ekstradicija į JAV

Žlugo vienas paskutiniųjų Juliano Asange’o šansų išvengti ekstradicijos į JAV – vienintelio teisėjo sprendimu, kreipimasis dėl apeliacijos skundžiant pernykštį Jungtinės Karalystės (JK) sprendimą išduoti buvo JAV teisėsaugai buvo atmestas. J. Assange’o komandos teigimu, planuojama teikti atnaujintą kreipimąsi, kitas galimas žingsnis – Europos žmogaus teisių teismas. J. Assange’as nuo 2019metų yra griežto saugumo Belmaršo kalėjime, į kurį pateko nuo tada, kai buvo priverstinai pašalintas iš Ekvadoro centrinės Londono ambasados ir Londono metropoliteno policija jį suėmė.

Šių metų gegužę Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese išreiškė nusivylimą, kad iki šiol nebuvo pasiektas diplomatinis sprendimas, palaikymą WikiLeaks’ įkūrėjui išreiškė ir tarptautinės žiniasklaidos bendruomenės ir organizacijos. Trylika metų besitęsiantys teismo procesai gali baigtis ekstradicija į JAV, kur J. Assange’ui pareikšta 18 kaltinimų dėl WikiLeaks’ paskelbtų įslaptintų dokumentų – pripažinus kaltu jo lauktų kalėjimas iki gyvos galvos, viso 175 metai.

Žiniasklaidos bendruomenė solidarizuojasi su Roberto Saviano SLAPP byloje

Ketvirtą kart teismo posėdyje dalyvavęs Roberto Saviano sulaukė tarptautinės žiniasklaidos bendruomenės palaikymo Slapp (angl. SLAPP – strateginiai ieškiniai dėl visuomenės dalyvavimo) byloje, kurioje ieškovė yra Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni. Atvirame laiške teisėjai raginami panaikinti kaltinimus R. Saviano, kuris, kaip teigiama, jokio nusikaltimo nepadarė, o politikės prašoma atsiimti ieškinį. Taip pat, kreipiamasi į Parlamentą su raginimu neatidėlioti ir kuo greičiau priimti šmeižto įstatymų reforma, atitinkanti tarptautinius žodžio laisvės standartus. R. Saviano gręsia treji metai kalėjimo – jam pateikti kaltinimai dėl šmeižto už kritiškus komentarus, išsakytus 2020 metais dėl G. Meloni pozicijos sprendžiant migrantų krizę.

„Sky Italia“ laikinai nušalina „F1“ komentatorius dėl seksistinių pasisakymų 

Ispanijoje vykusių Grand Prix varžybų tiesioginės transliacijos metu išsakytos seksistinės replikos neliko nepastebėtos – du F1 komentatoriai, buvę lenktynininkai, šiuo metu nušalinti nuo darbo. Studijoje buvusiam Matteo Bobbi pasiūlius renginio vietoje esančiam kolegai Davide Valsecchi žvilgtelti atgal į pro šalį praėjusią moterį, kurią pavadino „atnaujintu paketu“, D. Valsecchi atsakė: „Žinau, bet jie man pasakė, kad negaliu jų išbandyti. Taigi pakeliu rankas.“

Vėliau abu komentatoriai savo socialinių tinklų paskyrose atsiprašė visų, kuriuos galėjo įžeisti jų komentarai.

Žurnalistikos patikimumo standarto plėtra Afrikos žiniasklaidoje

Dramblio Kaulo Kranto audito taryba „Bureau Norme Audit“ (BNA) tapo pirmuoju Afrikos žiniasklaidos sertifikuotoju, įsipareigojusiu laikytis Žurnalistinio pasitikėjimo iniciatyvos (JTI) standarto. JTI patikimumo sertifikatas jau yra suteiktas Studio Kalangou, Nigeryje veikiančiam žiniasklaidos kanalui, o šiuo metu sertifikatą gauti siekia dar 300 Afrikoje veikiančių organizacijų.

Tarptautinį žurnalistikos patikimumo standartą sukūrė Reporteriai be sienų (RSF), šių metų kovo mėnesį įvertinimas suteiktas ir LRT.

Pokalbis-diskusija su „Memorial International“ valdybos nariu S. Krivenko Visagine

Birželio 14-ąją Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC bei Art residence „Point“, „Точка“, „Taškas“ organizavo pokalbį-diskusiją su tarptautinės asociacijos „Memorial International“ valdybos nariu Sergej Krivenko. Renginio metu atsigręžiant į praeitį, reflektuotos ir aptartos visuomenės atminties, karo nusikaltimų pripažinimo temos, nebaudžiamumo, teisingumo (ne)vykdymo klausimai ir priežastys, propagandos įtaka Rusijoje, jau sugriuvus Sovietų sąjungai. Visa tai, taip sistemingai įgyvendinta politika, o galiausiai uždrausta nepriklausoma ir laisva žiniasklaida bei patikimai informacijai tapus nebepasiekiamai, prisidėjo sėjant baimę ir kuriant šiandienę atmosferą Rusijoje. Į diskusiją taip pat aktyviai įsitraukė visaginiečiai – dalinosi savo pastebėjimais bei uždavinėjo klausimus apie Memorial veiklą, rusų visuomenės mentaliteto įtaką karo pateisinimui ar nepalaikymui, politinę situaciją ir persekiojimą, rusų kalbos vartojimą. Pokalbį moderavo žurnalistė Ina Šilina ir Alex Urazov.

Sergej Krivenko – tarptautinės istorijos, švietimo, labdaros ir žmogaus teisių draugijos „Memorial International“ valdybos narys ir nevyriausybinės organizacijos „Grazhdanin. Armia. Pravo (Pilietis. Armija. Teisė)“ vadovas. 2021m. gruodį priimtu Rusijos Aukščiausiojo Teismo sprendimu „Memorial“ ir „Memorial International“ likviduoti, pripažinus organizacijas „užsienio agentais“, o 2023m. Ženevoje „International Memorial Association“ organizacija įkurta tam, kad galėtų tęsti pradėtus darbus. 2022 m. Rusijos žmogaus teisių centras „Memorial“ kartu su Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos „Vesna“ įkūrėju Alesiu Beliackiu ir Ukrainos piliečių laisvių centru gavo Nobelio taikos premiją.

Susitikimas organizuojamas kaip Lietuvos žurnalistikos centro projekto „Mokyklinė redakcija“ dalis, į kurį kviečiame visus visaginiečius ir miesto svečius. Projektą remia Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna

Finišauoja „Žurnalistikos laboratorija“

Mokslo metams baigiantis Lietuvos žurnalistikos centro projektas „Žurnalistikos laboratorija“ taip pat ruošiasi finišui. Naujausiame Šiaulių progimnazijos „Medelyno korio“ numeryje – interviu su fotožurnalistu Deniu Vėju, su Šaulių sąjunga ir kariuomene supažindinsiantys straipsniai, testai psichologijos temomis, meno skiltis, bei įvairūs praktiniai patarimai.

Kauno LSMU gimnazijos laikraštyje „LSMU’kas“ atskleidžiamos savanorystės galimybės, dalinamasi kelionių prisiminimais, pristatomi mokytojų portretai ir įkvepiantys interviu su anesteziologu reanimatologu Vytautu Ragaišiu bei LSMU alumne Elze Raubyte.

„Žurnalistikos laboratorijos“ organizatoriai – žurnalistų kolektyvas NARA, LRT ir Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC. „Žurnalistikos laboratoriją“ remia JAV Ambasada Vilniuje / U.S. Embassy Vilnius

Kūrybinės video dirbtuvės moksleiviams

Kaip parengti video siužetą? Nuo ko reikėtų pradėti? O kuo skiriasi video medžiagos paruošimas žinių, publicistikos ar kultūros temomis? Į ką reiktų atkreipti dėmesį ir ko nepraleisti? Kaip žiniasklaida gali persikelti į socialinius tinklus, kaip TikTok?

Apie tai, kokią įtaką informacijos sklaidai turi vaizdas diskutavo ir sukaupta patirtimi su Vilniaus šv. Jono Pauliaus II gimnazija ir Vilniaus Jozefo Kraševskio gimnazijos moksleiviais dalinosi operatorė ir režisierė Juliana Tomaševska. Labai džiugu, kad šios kūrybinės dirbtuvės vyksta moksleivių gimtąja kalba, o moksleiviai taip pat turėjo galimybę patys tapti  operatoriais, režisieriais, montuotojais ir tarpusavyje kurti trumpus video reportažus.

Dėkojame Lietuvos žurnalistikos centro bendradarbei, LRT žurnalistei, šios idėjos iniciatorei Ewelina Mokrzecka ir projektą remiančiai Vokietijos ambasada Vilniuje – Deutsche Botschaft Wilna.