2023-01-31

LŽC sausio naujienlaiškis: Rusijos opoziciniai kanalai ir toliau tvirtinasi Baltijos šalyse

Inicijuojamas teismo procesas prieš Lenkijos žiniasklaidos kanalą

Lenkijos Nacionalinė transliuotojų taryba (KRRiT) dėl esą dezinformacijos sklaidos į teismą padavė nepriklausomą žiniasklaidos kanalą TVN. Konfliktas kilo dėl žurnalistikos dokumentikos laidos, kurioje kritikuotas Smolensko tragedijos tyrimo komitetas, anot žurnalistų, ignoravęs faktus, jog Lenkijos prezidento gyvybę nusinešusi aviakatastrofa buvo nelaimingas atsitikimas, o ne Rusijos specialiųjų tarnybų darbas. Dokumentikoje teigiama, kad dalis svarbios tyrimui informacijos buvo nuslėpta, pateikiami ankstesnio šiuo metu opozicinės partijos lyderio Donaldo Tusko inicijuoto tyrimo metu surinkti įrodymai, kad katastrofa įvyko dėl piloto kaltės. TVN gresia ne tik finansinė bauda, bet ir transliavimo licencijos atėmimas – antrą kartą per kiek daugiau nei metus.

Lenkijos žiniasklaida, taip pat ir Europos žurnalistų federacija (EFJ) bei Lenkijos žurnalistų draugija (TD), reiškia palaikymą TVN ir ragina tarybą persvarstyti sprendimą bylinėtis teisme.

Už nuorodą į „Meduza” straipsnį rusams gali grėsti baudžiamoji atsakomybė

Rusijos nepriklausomas naujienų portalas „Meduza”, iki šiol buvęs „užsienio agentu“ dėl „keliamos grėsmės Rusijos Federacijos konstituciniams pagrindams ir nacionaliniam saugumui“ dabar Rusijos valdžios pripažintas „nepageidaujama“ organizacija. Nuo šiol bauda gali būti skiriama visiems žurnalistams, jų šaltiniams ir visiems asmenims, kurie internete dalinasi nuorodomis į portalo turinį, duoda interviu, remia finansiškai, deda „patiktukus” socialiniuose tinkluose ar kitaip bendradarbiauja.

Nepriklausomi žurnalistai „Meduzai“ išreiškė palaikymą ir pavadino tokį Rusijos elgesė bandymu nutildyti vieną svarbiausių žiniasklaidos priemonių. Šiuo metu „nepageidaujamų“ sąraše yra daugiau nei 50 įvairių organizacijų, įskaitant Rusijos tiriamąsias naujienų agentūras iStories ir Proekt – dauguma jų savo veiklą taip pat tęsia iš redakcijų kitose Europos valstybėse.

Kiti rusakalbiai žiniasklaidos kanalai taip pat susiduria su teisinėmis problemomis. Latvijoje nepriklausomas Rusijos auditorijai transliuojantis kanalas Dožd sumokėjo 10 tūkst. Eurų Latvijos nacionalinės elektroninės žiniasklaidos tarybos (NEPLP) skirtą baudą už tiesioginės transliacijos metu parodytą žemėlapį, kuriame Krymo pusiasalis priskirtas Rusijos teritorijai.

Latviai griežti ir Kremliaus propagandistams. Sulaikius kanalo Sputnik Litva redaktorių Maratą Kasemą, Maskva grasina griežtu atsaku. Latvijos pilietybę turintis M. Kasemas, kurį teisėsauga sekė jau kurį laiką, anksčiau yra dalyvavęs rinkimuose į Saeimą, išmestas iš politinės partijos yra įtariamas tęsiamu bendradarbiavimu su Kremliaus propagandine žiniasklaidos priemone, kuriai įvestos ES sankcijos. Dėl to šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ukrainos žurnalistai kritikuoja Zelenskio pasirašytą naują žiniasklaidos įstatymą

Naujasis Ukrainos žiniasklaidos įstatymas leidžia Nacionalinei televizijos ir radijo transliavimo tarybai (NTRBC), kurią sudaro pusė prezidentūros ir pusė parlamento atstovų, reguliuoti tradicinę bei skaitmeninę žiniasklaidą, televiziją, radiją ir internetines platformas bei socialinius tinklus. NTRBC suteikiama teisė skirti baudas žiniasklaidos priemonėms, panaikinti jų licencijas ir be teismo sprendimo iki dviejų savaičių blokuoti tam tikrus leidinius. Įstatymo šalininkai tvirtina, kad šis reguliavimas sukurtas siekiant užkardyti Rusijos ir prorusišką propagandą, o žiniasklaidos reforma yra viena iš Europos Sąjungos sąlygų deryboms dėl Ukrainos narystės – naujasis įstatymas yra tik vienas iš kelių elementų, priimtų siekiant narystės ES.

Žiniasklaidos atstovai sutinka, kad tikėtina, jog naujoji taryba bus prodemokratiška, tačiau tai negarantuoja žiniasklaidos nepriklausomumo. Tarptautinės ir Europos žurnalistų federacijos (IFJ-EFJ) ragina Europos Komisiją ir Europos Tarybą įtikinti Ukrainos valdžios institucijas peržiūrėti įstatymą ir tai padaryti konsultuojantis su žurnalistų organizacijomis ir žiniasklaida.

Lietuvoje ir Latvijoje veiklą pradeda Laisvos Europos radijo biuras

Naujai atidarytame Laisvos Europos radijo biure (RFE/RL) Vilniuje nuo šiol dirba Baltarusijos žurnalistai, kurie po 2020 metų prezidento rinkimų buvo priversti pasitraukti iš šalies, bei visą parą transliuojantis nepriklausomas rusakalbis televizijos kanalas „Current Time“. Nors abi žiniasklaidos priemonės Rusijoje pripažintos „užsienio agentais“, o RFE/RL Baltarusijoje „ekstremistine organizacija“, kurios turinio platinimas ar vartojimas užtraukia kriminalinę atsakomybę, ši žiniasklaida vis tiek pritraukia dideles auditorijas.

Vienas didžiausių RFE/RL biurų atidarytas ir Rygoje, Latvijoje, plečiamas turinys – įskaitant tiriamąją žurnalistiką ir ne naujienų programas, kurios netrukus pasirodys platformoje „Votvot“, rengiamos populiariausios informacinės laidos.

Žurnalistės Nobelio premijos laureatės pergalė Filipinuose

Mokesčių slėpimu apkaltinta Nobelio premijos laureatė Filipinų žurnalistė Maria Ressa ir jos vadovaujamas naujienų portalas Rappler galiausiai išteisinti, o toks sprendimas žmogaus teisių aktyvistų ir žiniasklaidos atstovų įvardijamas kaip spaudos laisvės ir teisinės valstybės laimėjimas.

M. Ressa šiuo metu yra išleista už užstatą, nes skundžia kitą jai skirtą kaltinimą – šešerių metų laisvės atėmimo bausmę, paskelbtą 2020 metais už šmeižtą.

Po 85 metų nutraukiama BBC Arabic Radio veikla

Šis sausis buvo paskutinis mėnuo, kai radijo bangomis sklido BBC Arabic garsai – veikla nutraukiama po 85-erių metų. Tai yra vienas iš dešimties užsienio kalbomis transliuojančių BBC padalinių dėl Brexit sukeltų ekonominių sunkumų šalyje ir siekio koncentruotis į skaitmenines platformas bei programėles yra uždaromi. Vadovai, korespondentai bei klausytojai soc. tinkluose išreiškia apgailestavimą, nes daugelyje Azijos šalių, ypač skurdesniuose regionuose, tai buvo bene vienintelė galimybė išlaikyti ryšį su platesniu pasauliu.

Ukrainoje sunkius sužalojimus patyręs JAV  žurnalistas trumpam grįžo į tiesioginį eterį

Prieš 10 mėnesių Kyjive Benjamin Hall važiavo vienu automobiliu kartu su kolegomis žurnalistais Pierre Zakrzewski ir Oleksandra Kuvshynova. Jie keliavo vykdyti redakcijos užduoties, tačiau kelyje juos sustabdė sprogimai. Tragedijos metu išgyveno vienintelis B. Hall. Netekęs kojos, akies, valdantis vieną ranką, po daugybinių nudegimų jis sugrįžo į tiesioginį eterį, kurio metu pristatė savo knygą, pasirodysiančią šių metų kovą. Prisimindamas žuvusius kolegas, karo žurnalistas ragina nepasiduoti ir toliau rengti reportažus iš neramumų apimtų regionų.

Turkija ir Rusija paskelbė tarptautinę jų valdžias kritikavusių žurnalistų paiešką

Žurnalistinių tyrimų autorius Can Dündar 2022 m. gruodžio 30-ąją įtrauktas į „pilkąjį sąrašą“ – Turkijos vidaus reikalų ministerijos viešą duomenų bazę, kurioje skelbiama apie ieškomus asmenis įtariamus terorizmu. Už pagalbą žurnalisto paieškose siūlomas finansinis atlygis. Šiame sąraše jau yra 14 Turkijos žurnalistų, kurie šiuo metu dirba egzilyje.

Can Dündar – žurnalistas, dokumentinių filmų kūrėjas, 40 knygų autorius ir buvęs laikraščio „Cumhuriyet“ vyriausiasis redaktorius, už akių nuteistas kalėti 27 metus po to, kai publikavo straipsnį apie Turkijos žvalgybos vykdomą ginklų pardavimą Sirijos radikaliems islamistams. 2015m. po trijų kalėjime praleistų mėnesių ir pasikėsinimo nužudyti pabėgo į Vokietiją, kur šiuo metu dirba ir gyvena.

Panašių veiksmų ėmėsi ir Rusija, praėjusių metų gruodį ieškomu paskelbusi Bellingcat tiriamosios žurnalistikos atstovą Christo Grozevą. Jis kaltinamas neįvardinto „Rusijos baudžiamojo kodekso straipsnio pažeidimu“. Paties žurnalisto teigimu, tokiais veiksmais siekiama jį įbauginti – Ch. Grozevas daug rašė apie A. Navalną, Malaizijos aviakatastrofą rytų Ukrainoje ir Skripalių nuodijimą Didžiojoje Britanijoje. Bulgarijai pasiteiravus Rusijos ambasadorės Sofijoje Eleonoros Mitrofanovos, kodėl Bulgarijos pileitis buvo įtrauktas į Rusijos ieškomų asmenų sąrašą, jis ironiškai pakomentavo, kad tai tik „būdas pasakyti jam, kad jis nebelaukiamas Rusijoje“ ir kad „niekas jam negresia ten, kur jis gyvena“, pranešė naujienų tarnyba AFP.

Aktyvistai ragina keisti Lietuvos nepilnamečius nuo žalingos informacijos saugantį įstatymą

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimu Lietuva pripažinta pažeidusi saviraiškos laisvės principą, kai 2013 metais išleista knyga „Gintarinė širdis“ įvardinta kaip žalinga Lietuvos vaikams iki 14 metų. Tokios pozicijos Lietuva laikėsi, nes knygoje buvo publikuota pasaka apie homoseksualų meilės istoriją. Teismo sprendimas yra pagrindas įstatymą taisyti taip, kad vien kalbėjimas apie homoseksualius santykius su vaikais ar stebint vaikams nebūtų laikomas homoseksualumo propaganda.

2022 m. žuvo daugiau žurnalistų, nei pernai 

Pastaraisiais metais žuvusių žurnalistų skaičius pasiekė antirekordą, kuris pasiskirsto tik trijose šalyse – Ukrainoje (15), Meksikoje (13) ir Haityje (7). Kitose šalyse, kuriose skaičiai šiek tiek mažesni, tačiau metai taip pat buvo pažymėti mirtimi – krečiamos tarptautinių ar vietinių politinių neramumų bei konfliktų ar gamtos sukeltų stichijų. Žurnalistų apsaugos komitetas (CPJ) išskyrė pagrindines priežastis: didžiausia dalis – žmogžudystė dėl parengto straipsnio ar reportažo, žūtys susišaudymų ar mūšių metu bei renkant informaciją kitomis pavojingomis aplinkybėmis.

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Lietuvos žurnalistikos centro ir žurnalistės Innos Šilinos iniciatyva „Школьная редакция“  buvo pristatyta ir apie tai plačiau pačių moksleivių ir mentorių papasakota LRT Plius laidoje „Mūsų rusų gatvė“. „Школьная редакция“ siekiama supažindinti Lietuvos rusakalbius vaikus su žurnalistine kūryba, ugdyti jų kritinį mąstymą, medijų raštingumą, atskleisti demokratiškos, laisvos ir nepriklausomos žurnalistikos privalumus bei vertybes. Turinio idėjų autoriai ir įgyvendintojai yra jaunieji žurnalistai, kurie padedami mentorių – profesionalių žurnalisčių, ima interviu, rašo straipsnius įvairiomis jiems rūpimomis temomis – apie Rusijos karą Ukrainoje, kultūrą, madą, sportą ir kt., o darbai publikuojami „Школьная редакция“ socialinių tinklų paskyrose – Facebook, Instagram, Telegram, TikTok, Medium, Youtube. 30 vaikų kūrybiniuose ieškojimuose padeda Inna Šilina ir Lietuvoje gyvenančios pabėgėlės rusakalbės žurnalistės – Oyumi Bashinova ir Polina Sotkina.

Projektą ketinama plėtoti bei tęsti ir šįmet, o dabar kviečiame reportažą žiūrėti LRT mediatekoje.