2023-02-28

LŽC vasario naujienlaiškis: žurnalistiniai tyrimai vis didesnis galvos skausmas valstybių galingiesiems

(Iš)gyventi metus karo Ukrainoje

Vasario 24-oji žymi vienerius karo Ukrainoje metus. Tarp tūkstančių žuvusiųjų, 15 žurnalistų ir daugybė sužeistų. Vieni darbus tęsia emigracijoje, kiti, likę šalyje dirba prisitaikydami prie naujų darbo sąlygų, kasdien rizikuodami ir susidurdami su naujomis grėsmėmis. Kultūros, sporto, mokslo ir kitų sričių žurnalistai tapo karo korespondentais – svarbiausias tikslas dabar yra padėti šaliai dalinantis aktualia informacija iš fronto, pasakoti nukentėjusiųjų istorijas bei skelbti svarbias karo eigos naujienas. Asmeninėmis ir kolegų patirtimis su Žurnalistų apsaugos komitetu (CPJ) pasidalino keletas Ukrainos žurnalistų, apie tai, taip pat ir apie žiniasklaidos situaciją Ukrainoje  Olga Tokariuk papasakojio Reuters Insitute parengtoje tinklalaidėje.

Pasaulinis tiriamosios žurnalistikos tinklas (GIJN) karo metinėms paminėti aptaria svarbiausius žurnalistinius tyrimus atliktus prasidėjus Rusijos invazijai. Sudėtingomis aplinkybėmis, dažnai rizikuodami žurnalistai rinko medžiagą, ją analizavo pasitelkdami satelitines nuotraukas, soc.tinklus, analizuodami duomenis, apklausdami ir tikrindami daugybės šaltinių informaciją, kurią kartais suteikdavo patys rusų kareiviai, pavyzdžiui, naudodamiesi pavogtais ukrainiečių mobiliaisiais telefonais ar kitais elektronikos prietaisais.

Europos transliuotojų sąjungos (EBU) teigimu, kiekvienos šalies transliuotojai vasario 24-ąją prisideda minėdami karo Ukrainoje metines – numatomos tiesioginės transliacijos, interviu, koncertai, filmai, socialinės akcijos.

Penktosioms metinėms – naujas Slovakijos žurnalistų apsaugos mechanizmas

Po tiriamosios žurnalistikos žurnalisto Jan Kuciak ir jo sužadėtinės Martinos Kušnirovos nužudymo praėjus penkeriems metams situacija dėl žiniasklaidos laisvės ir žurnalistų saugumo Slovakijoje vis dar išlieka sudėtinga. Apie tai skelbia Jan Kuciak tyrimų centro atliktas tyrimas –  nepaisant naujų įstatymų tiek nacionaliniu, tiek ir Europos lygmeniu, dažniausiai įvairaus pobūdžio atakų sulaukiama elektroninėje erdvėje, įskaitant ir daugybę politikų šmeižto atakų.

Siekiant stebėti išpuolius prieš žurnalistus ir padėti tiems, kurie tapo jų taikiniais pristatytas naujas projektas Bezpečna.žurnalistika.sk (Safe.Journalism.sk). Ši iniciatyva kuriama Jan Kuciak tyrimų centrui bendradarbiaujant su „Žurnalistais be sienų“ (RSF), Nyderlandų Karalystės ambasada Slovakijoje ir Nyderlandų žurnalistų apsaugos sistema „PersVeilig“. Tikimasi, kad diskusijų su valdžios atstovais metu bus priimti atitinkami sprendimai užtikrinantys žurnalistų saugumą šalyje.

Marinai Ovsianikovai pabėgti iš Rusijos padėjo „Reporteriai be sienų“

Buvusi Rusijos propagandinės televizijos darbuotoja Marina Ovsianikova į Prancūziją pabėgo praėjusių metų spalį, nors tuo metu jai buvo skirtas namų areštas, o ant kojos prisegta elektroninė apykojė. „Reporteriai be sienų“ (RSF) būstinėje vykusios spaudos konferencijos metu atskleista, kaip jiems pavyko padėti organizuojant pabėgimą. Teigiama, kad buvo panaudoti septyni automobiliai, o vienam jų užstrigus, dalį kelio reikėjo eiti per mišką naktį, kad pavyktų nepastebėtiems kirsti sieną.

Kai pernai kovą Rusijos valstybinio „Pirmojo kanalo tiesioginiame žinių eteryje pasirodė su plakatu karui ne, M.Ovsianikova pasitraukė į Vokietiją, vėliau sugrįžo ir surengė vieno žmogaus protestą, po kurio jai skirtas namų areštas. Šių metų vasario 10-ąją, M. Ovsianikova Paryžiuje pristatė vokiškai parašytą autobiografinę knygą „Zwischen Gut und Böse“, vėliau planuojami vertimai į prancūzų ir anglų kalbas.

„RusNews“ darbuotojai skirti 6 metai kalėjimo už „melagieną“

Šešeri metai kalėjimo už soc.tinkle Telegram paskelbtą žinutę apie Rusijos kariuomenės subombarduotą Mariupolio dramos teatrą praėjusių metų kovą – tokį nuosprendį Barnaule, Lenino rajono teisme išgirdo „RusNews“ darbuotoja Marija Ponomarenko. Taip pat, penkerius metus jai uždrausta užsiimti žurnalistika bei soc.tinklų, interneto svetainių ir kitų telekomunikacijų tinklų administravimu. „Kokiu pagrindu man taikoma karinė cenzūra, jeigu karo nėra, o vyksta specialioji operacija?“ – retorinį klausimą prieš palikdama teismo salę uždavė žurnalistė.

Vasario pradžioje už akių aštuoneriems metams laisvės atėmimo bausme buvo nuteistas kremliaus kritikas, žurnalistas Aleksandras Nevzorovas. Jam bausmė skirta už „melagingos informacijos skleidimą apie tyčinį Rusijos kariuomenės bombardavimą Mariupolio gimdymo namuose“ – tokia informacija jis dallinosi savo Instagram ir Youtube paskyrose. Praėjusią vasarą gavęs Ukrainos pilietybę jis išvyko iš Rusijos, šiuo metu yra įtrauktas į Rusijos užsienio agentų sąrašą.

Po kritiškos dokumentikos – mokesčių inspekcijos reidas BBC biuruose Indijoje

BBC biuruose Indijoje tris dienas vyko mokesčių inspekcijos reidai, kaip teigiama po to, kai sausio pabaigoje BBC Jungtinėje Karalystėje pristatė dokumentiką, kritikuojančią Indijos premjerą Narendra Modi. Dokumentika Indijoje taip ir nepasirodė, nors keletas neautorizuotų epizodų buvo pasiekiami socialiniuose tinkluose. Valdžios atstovai kreipėsi į Youtube ir Twitter dėl paskyrų, įrašų bei nuorodų blokavimo – sprendimai sulaukė nemažai kritikos.

Reidų metu BBC biuruose buvo konfiskuoti dokumentai, finansinės ataskaitos ir telefonai, kai kurie darbuotojai negalėjo palikti pastato, jie buvo apklausiami. BBC nuo pat pradžių teigė, kad  bendradarbiavimą nuolat tęsia, taip pat ir pasibaigus reidams. Vis dėl to, galutinis Indijos mokesčių inspekcijos sprendimas BBC nėra palankus – transliuotojui pateikti kaltinimai dėl vengimo mokėti mokesčius. Tarptautinė žurnalistų bendruomenė jau anksčiau pasmerkė tokius N. Modi valdžios veiksmus, kurie pastaruoju metu pasikartoja vis dažniau.

Dėl grasinimų Londone nutraukiamos Irano televizijos transliacijos

Irane tebesitęsiantys protestai kelia grėsmę ne tik šalyje, bet ir už jos ribų dirbantiems žurnalistams. „Iran International TV“ teigimu, du svarbūs žurnalistai sulaukė grasinimų nužudyti. Jų ypač padažnėjo po to, kai prieš savaitę prie TV studijos buvo suimtas Austrijos pilietis Magomedas-Husejnas Dovtaevas, jam pareikšti kaltinimai dėl informacijos rinkimo teroristinį išpuolį planuojantiems ar vykdantiems asmenims. Apie 100 „Iran International TV“ žurnalistų darbus nuo šiol tęs iš namų, o televizijos tinklo generalinis direktorius Mahmoodas Enayatas tai įvardijo, kaip grėsmę ne tik žurnalistams, bet ir visai Didžiosios Britanijos bendruomenei. Situacija neliko nepastebėta ir vyriausybės – čia buvo iškviestas Irano laikinasis reikalų patikėtinis Londone, Mehdi Hosseini Matinas.

Šokiruojantys tarptautinio žurnalisto tyrimo „Team Jorge“ rezultatai

Įsilaužimai, sabotažas ir dezinformacija – Izraelio kompanija siekiant pakeisti daugiau nei 30-ies rinkimų eigą gali be pėdsakų tai įgyvendinti. Plataus masto tarptautinis žurnalistų iš The Guardian, Le Monde, Der Spiegel, El Pais ir daugelio kitų, kuriuos koordinavo istoriją paviešinę Forbiden Stories tyrimas pavadinimu „Team Jorge“ demaskavo buvusio Izraelio specialiųjų pajėgų tarnautojo Tal Hanan įmonę. Klientais apsimetusiems žurnalistams jis pripažino, kad dirbo su žvalgybos agentūromis, politinėmis kampanijomis ir privačiomis įmonėmis, kurios siekė slapta manipuliuoti viešąja nuomone Afrikoje, Pietų ir Centrinėje Amerikoje, JAV ir Europoje.

Daugiau nei šešiuose slapta filmuotuose video įrašuose T. Hanan detaliai nupasakoja naudojamas priemones norimiems tikslams pasiekti – įsilaužiant į Gmail ir Telegram paskyras, kuriant realistiškas, tačiau netikras anketas ar siunčiant neva užsakytus daiktus iš Amazon. Šie atradimai dar kartą turėtų priversti suklusti BigTech kompanijas, pasaulio demokratijas bei Izraelio vyriausybę, juolab, kad yra duomenų, jog T. Hanan veiklai buvo pasitelkta ir Izraelio gynybos ministerija.

Istorija palietė ir žinomą Prancūzijos BFMTV kanalo žurnalistą Rachid M’Barki, kuris po papildomai atlikto vidinio tyrimo buvo atleistas iš darbo. Kaip teigiama BFMTV pranešime, „žurnalistas į savo naujienų laidas įtraukė informaciją be savo vadovų pritarimo ir nepaisydamas redakcinių gairių“. Apie tai, kad R. M’Barki dalinosi dezinformacija atskleidė „Team Jorge“ tyrimas, nors pats žurnalistas teigė, kad visą informaciją kruopščiai tikrino ir jei būtų žinojęs apie klastą, ja būtų nesidalinęs.

Lietuvoje žiniasklaidos dėmesys perkamas parlamentinėmis lėšomis

LRT tyrimų skyriaus duomenimis, 95 parlamentarai per praėjusius metus išleido 105 tūkst. Eurų, taip apmokėdami įvairaus pobūdžio publikacijas, sveikinimus, savo artimųjų ar pažįstamų valdomose žiniasklaidos priemonėse bei ryšių su visuomene specialistų paslaugas. Daugiausiai, 5tūkst.eur. parlamentinių lėšų išleidęs Simonas Gentvilas, 1,2tūkst.eur skyrė jo atstovaujamos partijos festivalio transliacijai, beveik tokią pat sumą Bronislovas Matelis pervedė žmonos valdomai žiniasklaidos bendrovei. Petras Gražulis 2,7 tūkst. eur skyrė bendrovei „Pūkas“, kurios akcininku yra ir buvęs politinis bendražygis Kęstutis Pūkas. Įstatymai neįpareigoja nurodyti ar užsakomasis turinys apmokamas iš valdiškų ar privačių lėšų, todėl ne visuomet tai ir yra pažymima arba naudojamas itin smulkus šriftas.

Tiriamosios žurnalistikos knygos triumfas

Didžiulio visuomenės susidomėjimo sulaukusi tiriamosios žurnalistikos žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ jau per pirmąsias dvi Tarptautinės Vilniaus knygų mugės dienas tapo renginio bestseleriu. Knygai dar nepasirodžius knygynuose jau buvo parduota daugiau nei pusė tiražo – populiarumu gerokai aplenkė pirmąją, taip pat bestseleriu tapusią knygą „Kabinetas 339“.

Knyga „Pranešėjas ir Prezidentas“ ir joje pateikiama informacija apie Valstybės saugumo departamento (VSD) vykdytas veikas, valdančiųjų institucijų bei jų atstovų nebuvo sutikta palankiai. Nors Seime sulaukta siūlymų pradėti parlamentinį tyrimą, tačiau opozicija ir VSD tam nepritaria. Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis knygą vadina „grožine literatūra“, o Prezidentas Gitanas Nausėda, lankydamasis knygų mugėje teigė, kad „pasakų nebeskaito“.