2024-05-06
LŽC naujienlaiškis: Europos valdantieji gviešiasi visuomeninių transliuotojų
Slovakijos visuomeninis transliuotojas – valdančiųjų rankose
Slovakijos vyriausybė priėmė Kultūros ministerijos pasiūlytą įstatymo projektą dėl nacionalinio transliuotojo reformos, apimančios įvairius pokyčius – galutinai įstatymas įsigalios jį patvirtinus premjerui, tikėtina, kad kliūčių tam nebus. Kultūros ministerijos teigimu, ankstesnis organizacijos pavadinimas – RTVS (Radijas ir televizija Slovakijoje) – „nužemina valstybę formuojančią tautą iki regiono“, todėl turi būti keičiamas į STVR (Slovakijos radijas ir televizija). Tarp pokyčių numatyta ir privaloma šalies himno transliacija tarp 23:30 ir 00:30, tiek per radiją, tiek ir per televiziją.
Dabartinis direktorius L’uboš Michaj, įsigaliojus įstatymui iškart bus atleistas, nors jo kadencija buvo numatyta iki 2027-ųjų. Naująjį vadovą rinks Taryba, sudaryta iš ministrų ir R. Fico vadovaujamos vyriausybės atstovų. Sutartys su žurnalistais nebus nutraukiamos, tačiau tikėtina, kad gali būti nebepratęsiamos. RTVS žurnalistai organizavo „juodąjį ketvirtadienį“, į kurį kvietė atvykti vilkint juodais drabužiais ir taip išreikšti nepritarimą numatytiems pokyčiams. Daugiau nei 80 tūkst. Žmonių pasirašė atvirą laišką, skirtą Europos Komisijai ir Europos Tarybai, kviesdami stebėti susidariusią padėtį.
Italijos transliuotoją RAI siekiama paversti valdžios ruporu
Artėjant Europos Parlamento (EP) rinkimams Italijos visuomeninį transliuotoją RAI siekiama išnaudoti politiniais tikslais – norėta suteikti neribotos trukmės eterio laiką ministrams ir sekretoriams, kuomet kalbama apie institucinius klausimus. Taip pat, „Rai News“ bet kuriuo metu galėtų transliuoti politinius mitingus, kuriems užtektų trumpos įžangos bei nebūtų jokio žurnalistinio tarpininkavimo.
RAI žurnalistai ir naujienų pranešėjai pagrindiniuose RAI kanaluose tiesioginio eterio metu paskelbė Italijos žurnalistų sąjungos (USIGrai) pareiškimą, kuriuo smerkia tokį šalies valdančiųjų ir RAI sprendimą. AGCOM, Italijos komunikacijos reguliavimo tarnyba tokį politikų bandymą atmetė, vis dėl to, bus leidžiamos ribotos trukmės transliacijos.
Premjerės Giorgia Meloni vadovaujama vyriausybė kaltinama visuomeninio transliuotojo RAI perėmimu – susirūpinimą taip pat išreiškė ir tarptautinė žiniasklaidos bendruomenė bei Europos Komisija (EK), kurią kviesta pradėti tyrimą. Vis dėl to, EK, bent kol kas, to daryti neplanuoja, tačiau žada ir toliau atidžiai stebėti žiniasklaidos padėtį tiek Italijoje, tiek ir kitose šalyse narėse.
Po 20 metų Švedijoje – deportacija Kinijos žurnalistei
Du dešimtmečius Švedijoje gyvenančiai žurnalistei pateikti kaltinimai dėl jos keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui, todėl ji yra deportuojama iš šalies be leidimo sugrįžti. Tokios Nacionalinio saugumo tarnybos (Säpo) išvados sulaukė žurnalistė, kuri nėra identifikuojama, skelbiama tik tai, kad nuo pat atvykimo į Švediją pradžios ji turėjo leidimą gyventi, buvo ištekėjusi už švedo, turėjo vaikų. Teigiama, kad ji palaikė ryšius su Kinijos ambasada bei žmonėmis, artimais šios šalies režimui. Norvegijos nacionalinio transliuotojo duomenimis, žurnalistė reportažus rengė ir iš kitų Skandinavijos šalių – Norvegijos, Danijos, Islandijos, Suomijos.
U. Berliner kritika NPR: 25 metai darbo ir dramatiškas išėjimas
Viena didžiausių JAV radijo stočių NPR sulaukė viešos kritikos iš čia 25 metus dirbusio, pripažinto žurnalisto, redaktoriaus Uri Berliner. Jis kaltina NPR požiūrių įvairovės trūkumu, perdėtu susikoncentravimu į rasę, tapatybę, negebėjimą pripažinti savo klaidų ir klaidinančios informacijos sklaidos – visa tai, anot U. Berliner, privertė klausytojus nebepasitikėti NPR. Kanalo vadovybė, reaguodama į tokius pareiškimus, žurnalisto veiklą sustabdė penkioms dienoms už kurias neskyrė atlygio, ir įspėjo, kad jei vidinės organizacijos taisyklės bus pažeistos dar kartą, jo lauks atleidimas. Vis dėl to, U. Berliner pats nusprendė išeiti iš darbo NPR, apie tai pranešė ir soc. tinkle X: „Negaliu dirbti naujienų redakcijoje, kur mane niekina naujas generalinis direktorius, kurio prieštaringos nuomonės patvirtina tas pačias NPR problemas, kurias cituoju savo „Free Press“ esė.“
Socialiniai tinklai vs. žiniasklaida – Kalifornijos atvejis
Kalifornijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV), siekiama priimti dar pernai pateiktą įstatymą ir taikyti mokestį technologijų gigantėms, kurios dalinasi žurnalistiniu turiniu – tokį sprendimą jau anksčiau įgyvendino Kanada ir Australija. Reaguodama į tokį sprendimą „Google“ laikinai blokuoja kai kurių Kalifornijos žiniasklaidos kanalų naujienų rodymą paieškos sistemoje – taip pat buvo elgtasi ir ankstesniais, kitų šalių atvejais. Savo sprendimą kompanija įvardina, kaip bandymus išsiaiškinti galimą įstatymo įtaką „Google“ veiklai. Taip pat, kaip teigiama išplatintame pranešime, stabdomos tolesnės investicijos į Kalifornijos naujienų ekosistemą, naujos „Google News Showcase“ partnerystės ir „Google News Initiative“ plėtra.
Irano žurnalistus režimas persekioja Jungtinėje Karalystėje
„Iran International“ žurnalisto Pouria Zeraati užpuolimas prie pat jo namų Londone kovo 29-ąją paskatino diskusijas dėl visų Irano žurnalistų, dirbančių egzilyje Junginėje Karalystėje (JK), saugumo. P. Zeraati brutaliai sužalotas peiliu į koją, iškart po to visi trys užpuolikai išvyko į Heathrow oro uostą. Manoma, kad šis išpuolis yra dar vienas Therano bandymas susidoroti su opozicijos atstovais, esančiais vakaruose – įvykiui tirti pradėtas tyrimas. Naujausios „Reporteriai be sienų“ (RSF) ataskaitos duomenimis, problema yra išties didžiulė – Irano žurnalistai, tiek dirbantys opoziciniame žiniasklaidos kanale „Iran International“, tiek ir tokiuose kanaluose, kaip „BBC World“ ar „BBC Persian“ (visi veikia JK), susiduria su grasinimais susidoroti, išpuoliais soc.erdvėje, seksualiniu priekabiavimo, turto niokojamu. Baiminamamsi, kad nepakankamas dėmesys gali situaciją dar labiau paaštrinti.
Baigėsi paraiškų teikimas Medijų rėmimo fondo finansavimui gauti
Medijų rėmimo fondas (MRF) skelbia apie pasibaigusį paraiškų priėmimą, kuris buvo pratęstas sulaukus bendruomenės kritikos – dabar prasidės jų vertinimas. Taip pat, pristatytas viešojo konkurso būdu dvejų metų kadencijai išrinktų ekspertų sąrašas.
Pristatytas naujausias Lietuvos žiniasklaidos rinkos tyrimas
Kova su dezinformacija ir nešališkas stebėjimas – svarbiausiomis savo veiklomis įvardija Lietuvos žurnalistai naujausiame tyrime. Renkant duomenis, viso buvo apklausta daugiau nei 300 iš 1,2 tūkst. dirbančiųjų, trečdalis jų dirba laikraščiuose, dažniausiai regionuose, o trečdalis – internetinėse žiniasklaidos priemonėse. Lietuvoje, kiek daugiau nei 40 proc. žurnalistų uždirba iki 1 200 eurų į rankas, daugiau nei 50 proc. per 1 200 eurų. Išanalizavus duomenis paaiškėjo, kad be tiesioginio darbo, populiariausias papildomų pajamų šaltinis – švietimas. Tyrimo metu taip pat analizuoti žurnalistų socialiniai, politiniai, darbo aplinkos vertinimo ir kiti demografiniai aspektai – iki šiol tai plačiausias šios srities tyrimas. Visa tai aptariama neseniai išleistoje monografijoje „Žurnalistika Lietuvoje. Žurnalistų laisvė, saugumas ir įtakos“ (aut. Deimantas Jastramskis, Giedrė Plepytė-Davidavičienė, Rūta Kupetytė, Ingrida Gečienė-Janulionė).
Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?
Kviečiame dalyvauti „Žurnalistų pusryčiuose“Kaune
Regionuose dirbantys žurnalistai, redaktoriai – kviečiame susitikti Jums skirtuose mokymuose „Žurnalistų pusryčiai“ gegužės 23 d. 10.00 val. Kaune!
Renginio tema: „Ateities regioninė žiniasklaida: tvari, inovatyvi ir atsakinga“. Pranešimus skaitys Rolandas Barysas – žurnalistas, „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius. Liudas Ramanauskas – Alytaus radijo stoties FM99 vadovas, Regioninių radijo stočių asociacijos pirmininkas. Milda Petkauskaitė – Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovė Baltijos šalyse, dirbanti su medijų vystymo projektais. Džina Donauskaitė – Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, žiniasklaidos tyrėja. Ruslanas Iržikevičius – Medijų rėmimo fondo vadovas.
Renginį užbaigsime bendra diskusija, kurioje kviečiame visus pasidalinti patirtimis, praktikomis ir pastebėjimais.
Renginys vyks Kauno menininkų namuose (V. Putvinskio g. 56), tiesioginė transliacija nėra numatyta. Būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/e4Pekfog7M7Vtmpi8
Daugiau informacijos: https://lzc.lt/renginiai/
„Žurnalistų pusryčius“ organizuoja Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) kartu su Transparency International Lietuvos skyriumi (TILS). Renginį remia JAV ambasada Lietuvoje.