2024-02-05

LŽC naujienlaiškis: populiariausia žiniasklaida Baltijos šalyse neskursta, kultūrinę spaudą Lietuvoje laikinai rems ministerija

Populiariausia žiniasklaida Baltijos šalyse dirba pelningai

Sausį pristatyta nauja 2022-2023 m. žiniasklaidos rinkų tendencijų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje apžvalga. Naujausiame „Baltic Media Health Check” rašoma, kad populiariausias 75 žiniasklaidos priemones valdančių 42 įmonių finansinės ataskaitos rodo, kad 31 žiniasklaidos įmonės dirba pelningai, o 10 turėjo nuostolių (viena įmonė nepateikė savo finansinių ataskaitų). Pats pelningiausias Baltijos šalyse komercinis žiniasklaidos kanalas yra Lietuvos TV3 valdanti UAB All Media Lithuania (8.3 mln. eurų pelnas, daugiau kaip 33 mln. eur apyvarta). Didžiausi biudžetai Baltijos šalyse – visuomeninių transliuotojų, kurie dažniausiai valdo kelias rūšis žiniasklaidos priemonių (TV, interneto portalus, televiziją), daugiausiai finansuojamas Lietuvos visuomeninis transliuotojas (2022 m. – 57 mln. Eur. biudžetas), Estijos – 47 mln. Eur. 2022 m. ir Latvijos – 41 mln. eur. Per pastaruosius porą metų Lietuvoje itin augo Lietuvos interneto portalų auditorija – visi 5 populiariausi Lietuvos interneto portalai turėjo per 1 mln. realių vartotojų vidutinę auditoriją per mėnesį. Iš laikraščių į skaitomiausių  penketuką Lietuvoje šiemet pateko „Verslo žinios”, savo auditoriją padidino ir iš prekybos centrų išimta Respublika. Lietuvoje taip pat sparčiai augo interneto portalų prenumeratų skaičius – šiuo metu bent vieną kanalą prenumeruoja 70 tūkst. žiniasklaidos vartotojų (Estijoje – daugiau kaip 150 tūkst., Latvijoje – 35 tūkst.).

Kultūros ministerija laikinai finansuos kultūros žiniasklaidą

Medijų rėmimo fondo (MRF) finansavimo konkursas dar nepaskelbtas, todėl kurį laiką parama rūpinsis Kultūros ministerija. Toks sprendimas priimtas po to, kai dėl lėšų trūkumo žurnalas „Kultūros barai“ paskelbė nutrauksiantis savo veiklą. Kiti kultūros leidiniai taip pat teigia patiriantys sunkumų, lėšų turi keletui mėnesių, tačiau apie veiklos nutraukimą kol kas nesvarsto. Kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu, iki kasmetinio finansavimo rezultatų paskelbimo, parama turėtų būti skirta 7-8 periodiniams kultūros leidiniams. Anot MRF vadovo Ruslano Iržikevičiaus, vasario mėnesį turėtų būti paskelbtas naujas konkursas finansavimui gauti, o finansavimas prasidėtų balandį. Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo (SRTRF) veiklą perimantis MRF įregistruotas praėjusių metų rugsėjį, o gruodžio pradžioje darbus pradėjo naujai išrinkta Taryba.

Amerikos „The Baltimore Sun“ – politinių gniaužtų pavojuje

Beveik du amžius leidžiamo didžiausio Merilando laikraščio „The Baltimore Sun“ naujasis savininkas – verčia nerimauti redakciją. Pirmojo susitikimo su darbuotojais metu verslininkas David Smith teigė pastaruosius 40 metų laikraščio net neskaitęs ir pasiūlė kopijuoti „Fox45“ bei rašyti apie korupciją, darbuotojams pareiškęs, jog jie yra „gamybos versle“. „The Baltimore Sun“ 2020-aisiais yra apdovanoti „Pulitzer prize“ už korupcijos tyrimą, o „Fox45“, viena iš 180 televizijos stočių, valdomų kompanijos „Sinclair Inc.“. Pastarosios savininkas taip pat yra D. Smith.

Tiek „The Baltimore Sun“ žurnalistai, tiek ir kitų žiniasklaidos kanalų atstovai sunerimę dėl galimo politinio spaudimo bei įtakos. D. Smith ir jo politinius sprendimus, kuris yra buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkas ir dešiniųjų grupės „Project Veritas“, siekusios slapta įrašinėti politinius oponentus bei žurnalistus finansinis rėmėjas – jo šeima pastaraisiais metais pervedė daugiau nei 500 tūkst. dolerių.

Lenkijoje kova dėl žiniasklaidos pasiekė Teismą

Šiuo metu opozicijoje esanti partija „Teisė ir teisingumas“ (PiS) kreipėsi į Aukščiausiąjį Teismą dėl galimo Konstitucijos pažeidimo po to, kai naujojo premjero Donaldo Tusko Vyriausybės vadovaujama Kultūros ministerija pranešė pradedanti visuomeninės žiniasklaidos kanalų likvidavimo procesą. Teismas skundą patenkino ir nustatė, kad ministro sprendimas negalioja, nes turi būti remiamasi Transliavimo įstatymu, o ne Komercinių bendrovių kodeksu.

Dabartinių valdančiųjų teigimu, toks Teismo nuosprendis neturi jokios „teisinės reikšmės“, nes dauguma teisėjų buvo paskirta dar valdant PiS. Šiuo metu valstybinė televizija, radijas ir naujienų agentūra darbus tęsia, tačiau dirba naujos žurnalistų komandos.

Tiesioginės transliacijos metu Ekvadore – ginkluotas išpuolis

Ekvadore, televizijos studijoje vykstant tiesioginei žinių transliacijai, į studiją įsiveržė granatomis ir dinamitu ginkluoti užpuolikai, įkaitais paėmė studijoje tuo metu dirbusius žmones. Tokį vaizdą žiūrovai galėjo stebėti apie 15min minučių, vėliau transliacija nutrūko. Netrukus atvykus gausioms policijos pajėgoms, darbuotojus pavyko išlaisvinti, buvo sulaikyta 13 įtariamųjų. Išpuolis įvyko po to, kai Prezidentas paskelbė apie nepaprastąją padėtį ir siekį susidoroti su mafijos grupuotėmis – taip pat fiksuoti pagrobimai, ginkluoti susirėmimai, keleto mafijos vadeivų pabėgimai iš kalėjimų.

Reidai bei areštas Kirgizijos redakcijose

Kirgizijos žiniasklaidos kanalų redakcijose – kratos, apklausos ir sulaikymai. Po pusantros valandos kratos „24.KG“ redakcijoje, į nežymėtą automobilį įsodinti ir sulaikymui išvežti redaktoriai Mahinur Niyazova ir Anton Lymar bei generalinė direktorė Asel Otorbaeva. Redakcijai pateikti kaltinimai dėl „karo propagandos“ skleidimo. Kitą dieną kratos vyko „Temirov Live“ redakcijoje bei darbuotojų namuose, konfiskuoti kompiuteriai, mobilieji telefonai ir kita įranga. VIso buvo sulaikyta 11 žurnalistų, kurie šiuo metu ar anksčiau yra dirbę „Temirov Live“, jiems pateikti kaltinimai, o teismo posėdis numatomas kovo mėnesį. Europos Sąjunga bei Didžioji Britanija reiškia susirūpinimą dėl tokios žiniasklaidos situacijos.

Apie M. Amini rašiusios žurnalistės – laisvėje

Niloofar Hamedi ir Elaheh Mohammadi, apie 2022-aisiais policijos mirtinai sumuštą Mahsą Amini rašiusios žurnalistės, laikinai į laisvę paleistos sumokėjus beveik 180 tūkst. eurų užstatą, joms taip pat uždrausta palikti šalį. Vis dėlto, jau kitą dieną pranešta apie galimą pakartotinį jų įkalinimą dėl to, kad socialiniuose tinkluose išplatintose nuotraukose ką tik iš kalėjimo išleistos žurnalistės matomos be tinkamai galvas dengiančių hidžabų.

N. Hamedi skirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė, o E. Mohammadi 5 metų laisvės atėmimo bausmė dėl „bendradarbiavimo su priešiška JAV valdžia“, sąmokslo vykdymo prieš valstybės saugumą ir propagandos prieš Islamo Respubliką skleidimą. Advokatai pateikė apeliacijas dėl šių nuosprendžių, tačiau jokios informacijos apie numatomus teismo posėdžius kol kas nėra gavę.

Ukrainoje žurnalistai skundžiasi persekiojimu

Ukrainos tiriantieji žurnalistai susiduria su persekiojimu ir grasinimais – per savaitę paskelbta apie mažiausiai tris atvejus. „Bihus.info“ redakcijoje dirbančių žurnalistų buvo klausomasi, jie buvo slapta filmuojami net keletą mėnesių, galiausiai Youtube publikuotas video įrašas, kuriame žurnalistai aptarinėja nelegalių psichotropinių medžiagų įsigijimą ir vartojimą.

Iryna Hryb teigė savo automobilyje radusi neaiškios kilmės prietaisą, kuriuo jos manymu, buvo klausomasi ir sekami jos veiksmai.

Yuriy Nikolov kreipėsi į policiją po to, kai į jo butą jėga bandė patekti neatpažinti asmenys – po verbalinės atakos pastebėti ir ant durų priklijuoti lapeliai, su kaltinimais kariuomenės išdavyste – Y. Nikolovo rengti straipsniai apie kariuomenės sudarytus ir įgyvendintus sandorius, kai gerokai didesnėmis nei rinkos kainomis buvo įsigyta maisto ir žiemos drabužių, šalyje sukėlė pasipiktinimą užsienio reikalų ministro Oleksii Reznikovo darbu, jis vėliau atsistatydino.

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Žurnalistams ir visuomenei viešą paskaitą skaitė Anna Rosling Rönnlund

Švedijos Gapminder organizacijos, analizuojančios ir suprantamai komunikuojančios visuomenės plėtros statistiką, viceprezidentė Anna Rosling Rönnlund lankėsi Vilniuje ir skaitė paskaitą „For a Fact-Based Worldview“ („Už faktais pagrįstą pasaulėžiūrą“).

Jei paskaitą „For a Fact-Based Worldview“ norėtumėte išgirsti dar kartą ar dar neturėjote galimybės joje sudalyvauti, kviečiame žiūrėti jo įrašą Lietuvos žurnalistikos centro Youtube kanale.

Anna Rosling Rönnlund taip pat davė interviu LRT radijo laidai „Vienkartinė planeta“ ir LRT televizijos laidai „Labas rytas, Lietuva“.

Paskaitą organizavo Lietuvos žurnalistikos centras / LŽC kartu su Švedijos ambasada Vilniuje ir Švedijos institutu. Partneriai – ISM vadybos ir ekonomikos universitetas bei Swedbank.