2024-06-05

LŽC naujienlaiškis: Tarptautinis Lietuvos spaudos laisvės vertinimas smuktelėjo, politinė įtaka žiniasklaidai stiprėja globaliu mastu

Lietuva jau ne laisviausiųjų dešimtuke

Per metus laiko Lietuva Reporterių be sienų (RSF) kasmet sudaromame spaudos laisvės indekse smuktelėjo žemyn šešiomis pozicijomis – buvusi 7 vietoje, šįkart Lietuvos spauda yra trylikta. Apskritai žiniasklaidos bei žurnalistų darbo aplinka vertinama teigiamai, o tarp pagrindinių problemų Lietuvoje, kurias įvardija RSF, – tai teisinės sistemos trūkumai, finansinės problemos bei įtampa tarp žiniasklaidos ir valdančiųjų. RSF komentuoja, kad valstybės ir savivaldybės įstaigos pernelyg dažnai ir nepagrįstai atsisako žurnalistams teikti informaciją. Tai, kad LRT Tarybą didžiąja dalimi skiria politikai, taip pat vertinama kaip trūkumas, su tuo sutinka ir Lietuvos žiniasklaidos atstovai. Visuomenės vertinami gana palankiai, žurnalistai, anot RSF ataskaitos, patys dažnai linkę į savicenzūrą, ypač kalbant apie istorinius ar lyčių klausimus. Teisinė bazė vertinama kaip gera užtikrinant informacijos rinkimą, nors pasitaiko, kad prioritetas teikiamas duomenų apsaugai, o ne visuomenės teisei žinoti. Ekonominis aspektas, sisteminis finansavimo trūkumas, ypač regioninės žiniasklaidos atveju, prisidėjo prie prastesnio vertinimo, tačiau tikimasi, kad situaciją į geresnę pusę gali pakreipti naujai įsteigto Medijų rėmimo fondo veikla.

Anot RSF, žiniasklaidos nepriklausomumas nuo politikų ir valdžios yra labiausiai pablogėjęs rodiklis visame pasaulyje. Žiniasklaidą pastaraisiais metais dar labiau gniaužia diktatūriniai režimai, karinės chuntos ir kiti perversmininkai, nuosmukis pastebimas ir demokratinėse šalyse – pavyzdžiui, Italijoje, kuri iš 41 smuktelėjo į 46 vietą, ir kurioje valdančioji koalicijos siekia perimti naujienų agentūrą AGI. Dirbtinio intelekto reguliavimo stokos pasekmės išryškėjo Slovakijos (dabar 29, prieš tai 17 vietoje) rinkimų metu, kuomet audio „deep fake“ (liet. itin sunkiai atpažįstama tikrovės simuliacija) panaudota prieš „Denník N“ žurnalistę Moniką Tódovą. Kitur politiniai režimai bando riboti žurnalistinę veiklą socialinėje erdvėje, taip pat sekti, persekioti, vykdyti įvairaus pobūdžio atakas. JAV nuosmukio taip pat neišvengė ir iš 45 pozicijos nukrito į 55.

Politinės įtakos padidėjimas fiksuotas ir pirmajame trejetuke esančiose šalyse – Norvegijoje, Danijoje ir Švedijoje. Azijos – Ramiojo vandenyno regionuose padėtis viena sudėtingiausių, o Viduriniuosiuose Rytuose bei Šiaurės Afrikos srityse situacija įvardijama kaip labai rimta. Paskutinę, 180 vietą sąraše šįmet užima Eritrėja, anksčiau ten buvusi Šiaurės Korėja pakilo į 177. Kaimyninių Baltijos šalių pozicijos pagerėjo – Estija iš 8 perkopė į 6, o Latvija iš 16 pakilo į 12.

Medijų rėmimo fondas paskirstė 1,9 mln. eurų  finansavimą

Regioniniai bei kultūros leidiniai sulaukė finansavimo – iš viso 71 žiniasklaidos priemonei paskirstyta 1,9 mln. Eurų. Regionų leidiniams iš viso skirta daugiau nei pusantro milijono, o  didžiausią 40 tūkst. Eurų paramą gavo „Santaka“, „Klaipėda“, „Panevėžio kraštas“, „Vakarų ekspresas“, „Pajūrio naujienos“, „Alytaus naujienos“, „Anykšta“, „Šilalės artojas“, „Tauragės kurjeris“, „Šiaurės rytai“, „Rinkos aikštė“, „Telšių žinios“, „Utenos diena“ ir „Gimtasis Rokiškis“. Kultūros leidiniams viso skirta 351 tūkst. Eur., daugiausia teko „Šiaurės Atėnams“ (53,9 tūkst. eur.), „Literatūrai ir menui“ (49,7 tūkst. eur.), bei „7 meno dienoms“ (43,9 tūkst. eur.). Parama nebuvo skirta penkiems paraiškas pateikusiems leidiniams – 3 kultūros ir 2 regioninės spaudos.

Naujos ES sankcijos Rusijos remiamoms žiniasklaidos priemonėms

Europos Sąjunga (ES) pritarė dar keturių žiniasklaidos priemonių – „Voice of Europe“, „RIA Novosti“, „Izvestia“ and „Rossiyskaya Gazeta“ transliacijų bei publikacijų ES teritorijoje uždraudimui. Pagrindinė sprendimo priežastis – Rusijos dezinformacijos ir propagandos sklaida bei agresijos prieš Ukrainą pateisinimas. Šios sankcijos yra dalis 14-ojo sankcijų Rusijai paketo – pastaroji perspėjo, kad jei sprendimas bus priimtas, šalyje esantys užsienio žurnalistai greitai pajus „griežtą ir skausmingą Rusijos valstybės atsaką“.

Manoma, kad „Voice of Europe“ gali būti finansuojamas oligarcho Viktoro Medvedčiuko. Balandžio mėnesio viduryje Čekija kartu su Belgija išplatino bendrą kreipimąsi, kuriuo kvietė praplėsti sankcijas Europos lygiu – kiek anksčiau Čekija paskelbė apie sankcijas „Voice of Europe“ bei V. Medvedčiukui ir Artiomui Marčevskiui dėl galimos grėsmės šalies saugumui.

Sakartvelas priėmė „užsienio agentų“ įstatymo projektą

Sakartvelo parlamentarai, lydimi besitęsiančių protestų, priėmė prieštaringai vertinamą „užsienio agentų“ įstatymo projektą – „už“ pasisakė 84, o „prieš“ 30.  Baiminamasi, kad toks sprendimas yra grėsmė demokratijai ir šalies siekiui tapti Europos Sąjungos nare. Nors Sakartvelo prezidentė Salome Zourabichvili įstatymo projektą vetavo, tačiau įvykus papildomam balsavimui, parlamentas šį veto atmetė.

Įstatymui įsigaliojus žiniasklaida, nevyriausybinės bei kitos ne pelno siekiančios organizacijos privalėtų užsiregistruoti, kaip „siekiančios svetimos valdžios interesų“ jei daugiau nei 20% finansavimo gauna iš užsienio. To nepadariusiųjų lauktų baudos, siekiančios beveik 10 tūkst. eurų. Panašus įstatymas, kuriuo siekiama sekti ir susidoroti su nepriklausoma žiniasklaida, organizacijomis bei žmogaus teisių aktyvistais galioja ir Rusijoje.

Sakartvelas spaudos laisvės indekse užima 103 vietą.

Prancūzijos žiniasklaidos protestai dėl galimo sujungimo

Prancūzijos Kultūros ministerija siekia sujungti keletą visuomeninių transliuotojų ir sudaryti vieną bendrą organizaciją „France Médias“, kuriai būtų skiriamas 4 mlrd. eur. biudžetas. Sujungimas prasidėtų 2025-aisiais ir apimtų „France Télévisions“, „Radio France“, „National Audiovisual Institute“ bei „France Médias Monde“ bei paliestų maždaug 16 tūkst. darbuotojų. Nepritardami tokiems planams, šalies žiniasklaidos atstovai rinkosi į protestus, įvairios žiniasklaidos darbuotojus vienijančios profesinės sąjungos išplatino viešus pareiškimus. Panašių bandymų sujungti visuomeninius transliuotojus būta jau ir anksčiau, vienas paskutiniųjų neįgyvendintas dėl prasidėjusios Covid-19 pandemijos.

Spaudos laisvės indekse Prancūzija užima 21 vietą.

Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?

Kviečiame į „Žurnalistų pusryčius“ su Matthew Caruana Galizia

Šįkart Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, vyksiančiuose „Žurnalistų pusryčiuose“ kviečiame susitikti su Matthew Caruana Galizia – Maltoje 2017-aisiais nužudytos korupciją tyrusios žurnalistės Daphne Caruana Galizia sūnumi, jos vardo fondo direktoriumi. Svečias papasakos apie garsios žurnalistės darbą, jos nužudymo aplinkybes ir iki šiol tebesitęsiančius teisminius procesus bei teisingumo paieškas.

Žurnalistės nužudymas Maltoje sukrėtė žurnalistus ir pilietinę visuomenę visoje Europoje. Buvo sunku patikėti, kad XXI amžiuje Europos sąjungos šalyje dar įmanomas toks drastiškas ir neatitaisomas susidorojimas su laisvu ir kritišku žurnalistu. Visgi Matthew Caruana Galizia teigia, kad pavojus ir šiandien išlieka ne tik Maltoje, bet ir kitose ES šalyse, dėl to itin svarbios pamokos, kurias iš tokių siaubingų įvykių reikia išmokti.

Renginys vyksta Matthew Caruana Galizia iniciatyva – jis kviečia apie tai pasikalbėti Lietuvos žurnalistus, ypač tiriančius korupciją ir nusikalstamumą, žurnalistikos studentus, dėstytojus, politikus, valstybės tarnautojus ir pilietinę visuomenę – visus, kuriems aktualūs žurnalistų saugumo Lietuvoje ir pasaulyje klausimai.

„Žurnalistų pusryčiai“ su Matthew Caruana Galizia Vilniuje vyks birželio 19 d., trečiadienį, 13 val., Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje (5 aukšte).

Renginio trukmė ~1,5 val.

Renginys nemokamas, būtina išankstinė registracija: https://forms.gle/u1JnrPzQzat5JJ9A8

Renginys vyks anglų kalba su vertimu į lietuvių kalbą. Renginio metu bus filmuojama ir fotografuojama.

Renginį organizuoja Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) kartu su Transparency International Lietuvos skyriumi (TILS). „Žurnalistų pusryčius“ maloniai sutiko priimti Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, iniciatyvą remia ir JAV ambasada Lietuvoje.

Regionų žiniasklaidos atstovai rinkosi į „Žurnalistų pusryčius“ Kaune

Gegužės 23 d. beveik 40 Lietuvos žurnalistų, redaktorių dalyvavo visos dienos renginyje „Ateities regioninė žiniasklaida: tvari, inovatyvi ir atsakinga“. Pranešimą apie būtinybę išlikti nepriklausomiems ir principingiems kuriant tvarų žiniasklaidos verslą ir prisitaikant prie kintančių rinkos sąlygų skaitė „Verslo žinių” savininkas ir vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas, apie santykio su auditoriją kūrimą pasakojo Alytaus radijo stoties „FM99“ vadovas Regioninių radijo stočių asociacijos pirmininkas Liudas Ramanauskas. Apie galimybę gauti tarptautinį Patikimos žiniasklaidos sertifikatą, galintį ypač padėti ieškant fondų veiklai finansuoti ES mastu, pasakojo Milda Petkauskaitė – Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ atstovė Baltijos šalyse. Ruslanas Iržikevičius, Medijų rėmimo fondo vadovas, pristatė naujo fondo veiklą ir ką jis siūlo regioninei žiniasklaidai, Džina Donauskaitė pristatė naują Lietuvos žurnalistikos centro iniciatyvą objektyviau ištirti regioninės žiniasklaidos būklę Lietuvoje.

Dėkojame savo laiko diskusijai skyrusiems žurnalistams, pranešėjams, renginį remiančiai JAV ambasadai Lietuvoje, svetingai priėmusiems Kauno menininkų namams ir visiems dalyvavusiems.

„Žurnalistų pusryčius“ organizuoja Lietuvos žurnalistikos centras (LŽC) kartu su Transparency International Lietuvos skyriumi (TILS).