2020-05-07

LŽC gegužės naujienlaiškis: Žiniasklaidos laisvė ir grėsmės jai per COVID-19 pandemiją

Sveikiname su Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena – profesine žurnalistų švente! Per nepriklausomybės metus vardan žiniasklaidos kokybės jau nuveikta daug, tačiau svarbu nepamiršti, kad spaudos ir žodžio laisvė nėra duotybė. Turime būti budrūs – noras įvesti žurnalistų darbo suvaržymus niekur nedingęs. 

Šiemet „Reporters without Borders“ žiniasklaidos laisvės reitinge Lietuva pakilo į 28 vietą. Nepaisant to, vertinimas prastesnis nei pernai – reitingo balas smuko 0.87 nuošimčių. Taip atsitiko dėl Europos žurnalistus papiktinusio valdančiųjų kėsinimosi į LRT nepriklausomumą. Nors Konstitucinis teismas pernai nustatė, kad parlamentarų komisijos, skirtos tirti LRT veiklą, sudarymas prieštarauja teisei į žodžio laisvę, valdantieji neatsisakė sumanymo keisti LRT įstatymą. Seimas taip pat ketina steigti Kultūros ministerijos administruojamą Žiniasklaidos rėmimo fondą, per kurį būtų teikiama parama kultūros ir švietimo projektams žiniasklaidoje. Žurnalistai baiminasi, kad fondas taps įrankiu kontroliuoti ir cenzūruoti žiniasklaidos temas, apeinant valdžios institucijoms nepavaldų Spaudos radijo ir televizijos rėmimo fondą.

Žurnalistams šiandien tenka kovoti dėl prieigos prie viešosios informacijos, nes valstybės institucijos dažnai atsisako ją teikti. Nepaisant to, kad Visuomenės informavimo įstatymas įpareigoja valstybės ir savivaldybių institucijas teikti informaciją žurnalistams ir visuomenei, informacija ribojama motyvuojant naujuoju Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu.

Koronaviruso pandemijos akivaizdoje ši problema tik dar labiau paaštrėjo. Sveikatos ministerija centralizavo informacijos teikimą taip, kad be specialaus suderinimo su  Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centru gydytojams neleista kalbėti su žurnalistais.

Padidėjusi grėsmė spaudos laisvei – tai tendencija, su kuria susiduria žurnalistai visame pasaulyje. Prieiga prie informacijos ribojama neleidžiant žurnalistams pranešti iš ligoninių, virtualios spaudos konferencijos sudaro galimybes valdžios atstovams pasirinkti, į kuriuos klausimus atsakyti, o kuriuos praleisti. Šiuo metu palankios sąlygos įvesti didesnę ne tik piliečių, bet ir žiniasklaidos kontrolę. Pavyzdžiui, Vengrijoje dezinformacijos ir klaidingos informacijos apie koronavirusą skleidimas buvo kriminalizuotas ir nuo šiol už tokį nusižengimą gresia iki penkerių metų kalėjimo. Žurnalistai Vengrijoje šį įstatymą vertina ir kaip būdą riboti žurnalistų pateikiamą informaciją. Tuo metu Slovėnija ir Čekija paskelbė, kad apskritai nutraukia vyriausybių spaudos konferencijas. Atsižvelgdamos į šią padėtį, kelios tarptautinės spaudos laisvės organizacijos kreipėsi į Europos Tarybą, kad padėtų apsaugoti laisvą informacijos sklaidą COVID-19 pandemijos metu.

COVID-19 pandemijos nušvietimo žiniasklaidoje svarba lyginama su karo žurnalistika. Nors redakcijos suteikė galimybę žurnalistams kiek įmanoma dirbti iš namų, ne visada įmanoma taip dirbti. Būnant būtinaisiais darbuotojais, žurnalistams tenka rizikuoti savo sveikata tam, kad visuomenė kuo geriau būtų informuota (jau pavyko parengti ir reportažų iš ligoninių), o naujienų pateikimas būtų greitas, tikslus ir nešališkas, kad nekiltų panika ar nesusidarytų palankesnės sąlygos plisti melagingai informacijai. 

Kova su dezinformacija krizės akivaizdoje tampa viena pagrindinių žiniasklaidos užduočių, kuri anaiptol nėra paprasta – socialiniai tinklai sukūrė terpę melagienoms plisti ypač sparčiai. Be to, artėjantys rinkimai skatina dalį politikų rėmėjų ieškotis per socialinius tinklus skleidžiant dezinformaciją.

Dezinformacijos pertekliaus situaciją Pasaulio sveikatos organizacija pavadino infodemija, su kuria efektyviai kovoti yra ne ką mažiau svarbu nei su viruso pandemija.

Lietuvoje jau dvi žiniasklaidos priemonės – 15min ir Delfi – tapo Facebook partneriais, atsakingais už informacijos, skleidžiamos per Facebook tinklą, tikrinimą. Visgi žiniasklaidos pastangų gali nepakakti – medijų raštingumas, supratimas, kaip veikia žiniasklaida ir kaip pačiam patikrinti informaciją svarbus ir kiekvienam piliečiui. 

Žiniasklaidos verslas susiduria ir su finansiniais sunkumais – šiuo laikotarpiu netenka nemažai pajamų už reklamą (jau per pirmą savaitę buvo atšaukta apie 750 tūkst. eurų, arba 50% kovo – balandžio mėnesių reklamos užsakymų).

Dėl to Delfi savininkė „Ekspress Grupp“ paskelbė esanti priversta atlyginimus darbuotojams mažinti maždaug 20 procentų. Reaguodama į esančią situaciją, Interneto žiniasklaidos asociacija kreipėsi į Vyriausybę dėl finansinės paramos. Prie kreipimosi prisidėjo ir Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija bei Lietuvos radijo ir televizijos asociacija. O organizacija „News Media Europe“, vienijanti daugiau kaip 2400 Europos žiniasklaidos priemonių, kreipėsi į Europos Komisiją, prašydama, kad žiniasklaidos priemonėms šiuo sudėtingu metu būtų taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas.

Velykinio savaitgalio metu Vyriausybė vardan paramos žiniasklaidai nusprendė įsigyti komunikacijos paslaugų šalies žiniasklaidoje – spaudoje, interneto portaluose ir televizijoje. Viešųjų pirkimų tarnyba reagavo, kad Vyriausybės vykdomi informavimo dėl koronaviruso prevencijos pirkimai neturėtų būti painiojami su parama žiniasklaidai.

Europos Sąjungoje bendrai bandoma ieškoti priemonių, kaip sušvelninti koronos krizės pasekmes žiniasklaidai. Europos žurnalistų federacija (EFJ) palankiai vertina Europos Parlamento kultūros komiteto pareiškimą, kuriame raginama Europos Sąjungą sukurti nepaprastosios padėties fondą žiniasklaidai. Sėkmingu įvardintas danų paramos modelis – danai šalies nepriklausomai žiniasklaidai skyrė 24 mln. eurų darbo vietoms išlaikyti, reklamos pajamoms kompensuoti ir kitoms verslo skatinimo priemonėms be reklamos ar viešinimo paslaugų pirkimo. Siekdami apsaugoti naujienų organizacijas ir žurnalistus, Europos žurnalistikos fondas įsteigė 3 milijonų USD fondą šimtus Europos bendruomenės, vietos ir regioninių Europos naujienų organizacijų paremti. 

Bemąstant apie šiuos globalius iššūkius, svarbu imtis priemonių, kad sveikas ir saugus liktų ir kiekvienas žurnalistas. Pasaulinis tiriamosios žurnalistikos tinklas išplatino patarimus, kokių saugumo priemonių imtis šiuo laikotarpiu: ne tik plauti rankas, rūpintis dezinfekcija, vengti nebūtinų interviu susitikimų, bet ir atkreipti didesnį dėmesį į skaitmeninį saugumą, stebėti greitai besikeičiančius įstatymus bei būti pasiruošusiems atremti valdžios bandymus kontroliuoti žiniasklaidą.

[mailerlite_form form_id=1]