2021-12-01
LŽC lapkričio naujienlaiškis: Lietuvos žurnalistai siekia apsisaugoti nuo tampymo po teismus
Spaudos laisvė Europoje klimpsta teisminiuose ginčuose ir bylose
Lietuvos žiniasklaidą reguliuojančioms institucijoms priėmus keletą sprendimų, kuriais žurnalistai kritikuojami esą pažeidę asmenų privatumo ribas, Seimas Visuomenės informavimo įstatyme suskubo taisyti viešojo asmens apibrėžimą. Šiuo metu svarstomu projektu ketinama savoką praplėsti ir numatyti, kad viešaisiais asmenimis taptų visi rinkimuose dalyvaujantys kandidatai. Pagal siūlomus pakeitimus prie viešųjų asmenų būtų priskiriami ir visuomenėje žinomi žmonės, populiarūs socialinių tinklų veikėjai ir tinklaraštininkai. Įstatymo keitimas reikalingas žurnalistams siekiant apsidrausti nuo vis dažniau pasitaikančio strateginio teisinio persekiojimo, kuomet žurnalistinių tekstų ir tyrimų herojai naudojasi teisine sistema siekdami užčiaupti arba atkeršyti už kritiką.
Kad tai yra vis dažnesnis reiškinys Europoje naujoje ataskaitoje paskelbė ir Saugumo ir bendradarbiavimo organizacija OSCE. Joje nagrinėjami atvejai, kuomet žurnalistai apkaltinami ekstremizmu, terorizmu ir šmeižtu nei privatumo pažeidimais. Tam dėmesio jau skiriama politiniu lygmeniu: Europos Parlamento parengtoje rezoliucijoje raginama priimti taisykles, kurios apribotų nepagrįstų ieškinių siekiant nutildyti ar persekioti už kritiką žurnalistus.
Vis dėlto praktikos deklaracijos kol kas nepasiekė. Šį mėnesį nuskambėjo žurnalistų persekiojimo byla Šveicarijoje – laikraštis ,,Le Courrier‘‘ apkaltintas dėl milijardieriaus, norėjusio investuoti į valstybinį muziejų, privatumo pažeidimo. Nauja byla ir Lenkijoje – ,Gazeta Wyborcza‘‘ žurnalistė Katarzyna Włodkowska teisiama dėl to, kad neatskleidžia savo šaltinio. Jai gresia kalėjimas. Jei žurnalistė bus nubausta kalėjimo bausme, Lenkija taps vienintele ES valstybe nare, kurioje už savo darbą yra įkalintas žurnalistas.
Lietuvos žiniasklaida siekia, kad ,,Google’’ ir ,,Facebook’’ susimokėtų
Žiniasklaidos inicijuojamu skaitmeninių paslaugų mokesčiu būtų apmokestintos pasaulinės informacinių technologijų milžinės ,,Google”, ,,Facebook”, ,,Youtube”, kai jose publikuojama vietinės žiniasklaidos informacija. Anot Interneto žiniasklaidos asociacijos narių, interneto kompanijos pelnosi iš skelbiamo Lietuvos naujienų portalų turinio, o jų gaunamos pajamos neapmokestinamos. Iš mokesčio surenkamas pajamas siūloma grąžinti atgal į žiniasklaidos rinką bei investuoti į visuomenės medijų raštingumo iniciatyvas.
Baltarusijoje sulaikyta kurdų reporterė, iš Rusijos išsiųstas Nyderlandų žurnalistas
Minsko oro uoste Baltarusijos policija suėmė ir atėmė visą žurnalistinę įrangą iš Irako kurdų televizijos NRT reporterės Zhyan Ali. Žurnalistė bandė pasiekti šalies sieną su Lenkija, norėdama nušviesti besitęsiančią migrantų krizę Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje. Daugelis migrantų, bandančių pasiekti Europos Sąjungą iš Baltarusijos, yra kurdai.
Rusija iš šalies išsiuntė Nyderlandų dienraščio „Volkskrant“ korespondentą Tomą Venninką, rašiusi politinėmis ir socialinėmis temomis, susijusiomis su Rusija, Ukraina ir Baltarusija. Formaliai žurnalistas Rusijos vidaus reikalų ministerijos taikiniu tapo dėl dviejų smulkių administracinių pažeidimų. Tai sutapo su padidėjusia įtampa tarp Maskvos ir Hagos, vykstant teismo posėdžiams dėl 2014 metais virš Ukrainos numušto keleivinio lėktuvo. Tai jau antrasis užsienio žurnalisto išsiuntimas per pastaruosius mėnesius.
Lietuvoje žurnalistų darbas pasienyje jau leidžiamas, Lenkijoje išlieka ribojimai
Didžiausių pasaulio žiniasklaidos kanalų šaltiniais nušviečiant situaciją Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje tampa Rusijos ir Baltarusijos medijos. Lenkijoje žurnalistai negali patekti arčiau nei 3 km iki sienos ir fotografuoti ar filmuoti, kur matoma siena ar jos infrastruktūra. Tuo metu Lietuvoje po žurnalistų kritikos jau leidžiama dirbti arčiau nei vieno kilometro atstumu nuo sienos, tačiau lieka reikalavimas laikytis 100 m atstumo, taip pat nepaprastosios padėties metu ribojamas bendravimas su suėmimo centruose laikomais migrantais. Humanitarinę pagalbą teikiančios organizacijos „Sienos grupė” atstovai ne visuomet pasieniečių yra leidžiami tokią pagalbą miške įstrigusiems žmonėms suteikti.
„Kyiv Post“ atleido visus savo darbuotojus
Nekilnojamojo turto vystytojas, kuriam priklauso pagrindinis Ukrainos laikraštis anglų kalba „Kyiv Post“, atleido visus savo darbuotojus. Savininkas Adnanas Kivanas buvo nepatenkintas, kad laikraštis publikavo straipsnių, kritikuojančių Ukrainos vyriausybę ir prezidentą Vladimirą Zelenskį, ypač dėl pirmame puslapyje paskelbtos medžiagos apie mokesčių rojuose turimas prezidento sąskaitas. Vietos oligarchas paskelbė, kad ketina pertvarkyti laikraštį ir sukurti jo versiją trimis kitomis kalbomis.
Nyderlandų televizija pašalino skiriamuosius ženklus
Po daugybės grasinimų stoties darbuotojams Nyderlandų regioninė televizijos stotis „Omroep Brabant“ pašalino visus logotipus ir lipdukus nuo savo kilnojamųjų TV stočių ir tarnybinių automobilių.
Pokyčiai „15 min Group”
„15 min Group” sukūrė prenumeratą, kurioje bus galima gauti išskirtinį 15min turinį, daugiau nei 400 filmų namų kino platformoje ŽMONĖS Cinema ir kasdieninį BNS naujienlaiškį. 15min atsisakė horoskopų publikavimo portale, žurnalo ,,Žmonės’’ leidėjai sustabdė mėnesinio žurnalo ,,Laimė’’ leidybą, o BNS pristatė atnaujintą vizualinį identitetą ir nuo šiol tapo dar ir didžiausia foto agentūra Lietuvoje.
Naujienų agentūros susivienijo į bendrą Europos naujienų redakciją
Šešiolika naujienų agentūrų susibūrė į bendrą Europos Sąjungos finansuojamą Europos naujienų redakciją „European Newsroom“. Ši redakcija platins informaciją apie Bendriją ir narystės bloke siekiančias šalis. Naujienų redakcija įsikurs Briuselyje ir bus finansuojama Europos Komisijos.
Kas naujo Lietuvos žurnalistikos centre?
Gruodžio 7 d. Visagine vyks paskutinis šiais metais ,,Žurnalistų pusryčių’’ seminaras. Jo metu redakcijos turės galimybę susitikti su LRT Interneto departamento vadovu Ričardu Baltaduoniu ir gilintis į temą ,,Kaip kurti auditoriją internete? Plėtros strategija regioninei žiniasklaidai’’. Kviečiame registruotis ir dalyvauti.
Paskelbtos mokyklų laikraščių redakcijos, dalyvausiančios ,,Žurnalistikos laboratorijoje‘. Mentorystės programoje pakviestos dalyvauti 5 jaunųjų žurnalistų kuriamų mokyklos laikraščių redakcijos. Moksleiviai kartu su profesionaliais žurnalistais atnaujins savo mokyklos laikraščio koncepciją, o jiems talkins NARA ir LRT žurnalistai. Projektą finansuoja JAV ambasada Vilniuje.