2023-10-09

LŽC naujienlaiškis: LRT vadovo (per)rinkimai, vyriausybių organizuojamo žurnalistų sekimo pavojus neišsklaidytas

LRT vadove perrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė

Trečiuoju bandymu ir septyniais balsais prieš penkis – LRT Taryba antrajai kadencijai perrinko pastaruosius 9 mėnesius laikinai pareigas ėjusią visuomeninio transliuotojo vadovę Moniką Garbačiauskaitę-Budrienę. Ankstesni Tarybos balsavimai už kandidatus baigdavosi lygiosiomis ir kėlė daug nerimo – Tarybą pagaliau prisiimti atsakomybę ir išrinkti LRT vadovą prieš pat rinkimus ragino ir Lietuvos žmogaus teisių centras, ir tarptautinės organizacijos – Baltijos šalių žurnalistinio meistriškumo centras bei Tarptautinis spaudos institutas.

Rinkimuose iš viso rungėsi trys kandidatai – M. Garbačiauskaitė-Budrienė, nė vieno Tarybos nario balso negavęs buvęs TV prodiuseris Aldaras Stonys ir 5 Tarybos narių palaikymo sulaukęs Vilniaus universiteto komunikacijos fakulteto docentas, buvęs Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas Mantas Martišius. Komunikacijos specialistas, prezidento Gitano Nausėdos rinkimų štabe dirbęs Aistis Zabarauskas, ankstesniuose Tarybos balsavimuose gaudavęs pusę narių palaikymo, šįkart savo kandidatūros nebekėlė.

Spalio 3 d. dalis Tarybos posėdžio (išskyrus balsavimo dalį) buvo transliuojama viešai – jo metu kandidatai pristatė savo programas ir atsakė į Tarybos narių klausimus.

Pristatydama programą, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė sieksianti vaikų ir jaunimo auditorijos augimo bei žadėjo labiau integruoti naujienų tarnybas, M. Martišius kalbėjo apie dideles išlaidas turiniui kurti ir auditorijos plėtrą apskritai, o Aldaras Stonys dėstė planus LRT platformose sumažinti informacinių laidų, kurti daugiau serialų, taip pat pabrėžė būtinybę išformuoti LRT žurnalistinių tyrimų skyrių, nes šis esą kelia reputacinių grėsmių. Nors M. Martišius pristatydamas savo programą komentavo, jog LRT Tyrimų skyrius yra reikalingas ir jį būtina stiprinti, visgi Tarybai slapta balsuojant paskelbė, jog kitą kandidatą – A. Stonį kviestų tapti savo komandos dalimi, jei būtų išrinktas. LRT tiriančiųjų žurnalistų darbo menkinimas Tarybos posėdyje papiktino kitus tiriančiuosius žurnalistus iš konkuruojančių redakcijų – jie kolegoms socialiniuose tinkluose reiškė palaikymą. Pasibaigus rinkimams, ir patys LRT žurnalistai socialiniuose tinkluose gausiai dalijosi liudijimais apie tai, kad rinkimai buvo purvini – juose paskleista daug anonimininio šmeižto, į procesą aktyviai ir nedemokratiškai kišosi politikai, Lietuvos žurnalistų sąjunga ir komercinės žiniasklaidos priemonės.

Šnipinėjimo programėlė „Pegasus“ slapta įdiegta egzilyje dirbančios žurnalistės iš Rusijos telefoną

Vokietijoje susitikti su egzilyje dirbančiais kolegomis iš Rusijos nėra itin saugu. Į portalo „Meduza“ bendraįkūrėjos ir generalinės direktorės Galinos Timčenko telefoną įsilaužta – įdiegta Izraelio kompanijos NSO kurta slapto sekimo programa „Pegasus“, operatoriui buvo užtikrinanti visišką telefono kontrolę. Manoma, kad tai nutiko šių metų vasarį, po to, kai G. Timčenko Berlyne dalyvavo Rusijos organizacijos „Redkolegija“ organizuotame renginyje.

Kas įvykdė ataką prieš žurnalistę – lieka neaišku. „Access Now“ ir „Citizen Lab“ atliktos analizės duomenimis – įtarimų galėtų sulaukti tiek Rusija ir jos sąjunginininkai, tiek Latvija, iš kur veikia „Meduza“, tiek Vokietija, kur vyko žurnalistės susitikimas. Reporteriai be sienų (RSF) ragina visas suinteresuotas šalis imtis kruopštesnio tyrimo.

„Pegasus” yra valstybių žvalgyboje naudojama mobiliųjų telefonų programėlė, kurią „NSO” parduoda įvairioms pasaulio valstybėms. Ji gali būti įdiegta to telefono savininkui nepastebint. Naudojant šią programėlę buvo slaptai sekami ir prieš penkerius metus Saudo Arabijos režimo nužudyto žurnalisto ir valdžios kritiko Jamal Khashoggi artimieji. Žurnalistas dingo kai apsilankė Saudo Arabijos konsulate Turkijoje. Vėliau Turkijos slaptosios tarnybos paskelbė, kad J. Kashoggi ten buvo ir nužudytas – o prieš keletą mėnesių paviešintos ir detalės iš paskutinių žurnalisto gyvenimo akimirkų, kurios buvo užfiksuotos audio įraše – Turkijos specialiosios tarnybos konsulate turėjo įdiegusios slaptą pasiklausymo įrangą.

Europos parlamente šią savaitę svarstytas Europos žiniasklaidos laisvės aktas, žurnalistų organizacijos siekė, kad akte atsirastų vienareikšmiškas draudimas prieš žurnalistus naudoti slapto sekimo programinę įrangą, tokią kaip Pegasus, tačiau nors parlamentas atsižvelgė į daugybę žurnalistų organizacijų pasiūlymų, slapto žurnalistų sekimo neuždraudė.

Spaudos laisvė Lenkijoje – žemumose, Slovakijoje – nerimas 

Po rugsėjį vykusio spaudos laisvės situacijos Lenkijoje vertinimo – nedžiuginančios „Media freedom rapid response” (MFRR) išvados. Anot ekspertų, Lenkijos žiniasklaida susiduria su precedento šioje šalyje neturinčiomis teisinėmis grėsmėmis ir augančiu finansiniu nesaugumu, politiniu spaudimu, griežtėjančiu reguliavimu ir didėjančia poliarizacija. Neaišku, kaip žiniasklaidos politinis užgrobimas paveiks spalį vyksiančių rinkimų rezultatus – jau dabar gausiausiai valdžios remiamas Nacionalinis transliuotojas TVP užima didžiausią rinkos dalį, o Lenkijos nacionalinė transliuotojų taryba (KRRiT), kurios sudėtį kontroliuoja valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas” (PiS) sąjungininkai, vis dažniau agresyviai disponuoja licencijavimo galiomis, baugina transliuotojus ir trukdo jų veiklą. SLAPP bylų (Strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą) skaičius Lenkijoje taip pat yra vienas didžiausių Europoje.

Slovakijoje paskutinį rugsėjo savaitgalį rinkimus laimėjo buvusio premjero Roberto Fico politinė partija „Smer”, o jam pačiam pavesta formuoti naują Vyriausybę. Politikas yra pagarsėjęs žurnalistų engimu ir pravardžiavimu. R. Fico anksčiau buvo atsistatydinęs kilus masiniams protestams po jauno tiriančiojo žurnalisto Jan Kuciak ir jo sužadėtinės Martinos Kusnirovos nužudymo 2018 m. Nužudymo byloje buvo nuteisti egzekucijos vykdytojai, tačiau pagrindinis įtariamasis užsakovas – ryšius su teisėjais, politikais ir teisėsauga palaikantis įtakingas verslininkas – šiemet darkart išteisintas.

Žurnalistų saugumas – nepakankamas prioritetas Europoje

2021-aisiais Europos Komisija (EK) suformulavo rekomendacijų paketą dėl žurnalistų saugumo užtikrinimo, kurio turėtų laikytis visos šalys narės. Praėjus dvejiems metams „Reporteriai be sienų“ (RSF) atliko tyrimą dešimtyje atsitiktiniu būdu pasirinktų šalių – duomenys ryškesnio postūmio teigiama kryptimi nerodo. Pokyčių dažnai vis dar trūksta tiriant smurto prieš žurnalistus nusikaltimus, valdžios institucijų ir žiniasklaidos bendruomenių bendradarbiavime, teikiant pagalbos paslaugas žurnalistam, suteikiant daugiau priemonių užtikrinančių saugumą dengiant protestus.

Lietuvoje, Kultūros ministerija patvirtino tarpinstitucinį 2023-2025 metų planą, skirtą žurnalistų apsaugai – numatyta organizuoti mokymus tiek žurnalistams, tiek ir policijai, prokurorams, teisėjams bei kitoms institucijoms. Tikimasi, kad plane išdėstyti veiksmai leis lengviau identifikuoti nusikaltimus, išpuolius, grasinimus įvykdytus „internetu ar realiame gyvenime“ bei užkirsti tam kelią, o turimą informaciją kruopščiau analizuoti ir vertinti.

Rupertas Murdochas išeina į pensiją

Imperiją nuo vietos laikraščio koncerno Australijoje prieš 70 metų pradėjęs kurti Rupertas Murdochas traukiasi iš „Fox“ ir „News Corp.“ valdybos, tačiau lieka pirmininku emeritu ir, kaip teigiama darbuotojams išplatintame laiške, išliks aktyviu dalyviu kompanijų valdyme. R. Murdochas pagarsėjo netikėtais ir drastiškais sprendimais, tokiais kaip bulvarinių ir prestižinių leidinių ne visuomet teisėti ar sąžiningi įsigijimai JAV ir Didžiojoje Britanijoje, „Fox“ televizijos tinklo steigimas, „Disney“ akcijų pirkimai ir pardavimai, politiniai ir įvairūs kiti skandalai. Galutinis sprendimas dėl pokyčių turėtų įsigalioti šių metų lapkritį – abiejų kompanijų vykdomuoju pirmininku ir generaliniu direktoriumi ir toliau bus R. Murdocho sūnus Lachlanas Murdochas.

Penki iš penkių: dar viena Marios Ressos pergalė

Filipinuose teismo verdiktu Nobelio premijos laureatei Mariai Ressai ir leidiniui „Rappler“ panaikinti kaltinimai penktojoje mokesčių vengimo byloje – palankus sprendimas dėl kitų keturių buvo priimtas jau šių metų sausį. Nors pergalių teismuose M. Ressa pastaruoju metu skaičiuoja vis daugiau, kova dėl teisybės dar nesibaigia – žurnalistės laukia dar keletas bylų. Bylinėjimasis tęsiasi jau nuo 2018-ųjų, kuomet prasidėjo teisinis persekiojimas ir smurtas internete, iškeltos individualios bylos, o 2020-aisiais M. Ressa nuteista laisvės atėmimo bausme. Dėl pastarosios bylos, kuria siekiama žurnalistei skirti 7 metus kalėjimo, pateikta apeliacija nagrinėjama baigiamajame Aukščiausiojo Teismo etape.

Už seksualinį priekabiavimą prie žurnalistės tiesioginio eterio metu – sulaikymas

Ispanijoje tiesioginės transliacijos metu prie reportažą rengiančios žurnalistės Isos Balado iš nugaros priėjo vyras ir palietė jos sėdmenis. Tai pamatęs studijoje dirbęs jos kolega Nacho Abadas sustabdė kalbėti tiesioginiame eteryje tęsiančią žurnalistę ir liepė nedelsiant pasukti kamerą „į tą idiotą“. Vyras vis dar stovėjo šalia, nepaisydamas kameros pasišaipė iš žurnalistės, o nueidamas tolyn dar kartą siekę ją paliesti. TV kanalo atstovai dėl incidento kreipėsi į policiją – kameros užfiksuotas vyras netrukus buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę.

Radijo stočių grupės perėmimas baigėsi neprasidėjęs

Konkurencijos taryba (KT) užkirto kelią radijo stočių, televizijos ir interneto svetainių sujungimui motyvuojant grėsmėmis konkurencijai radijo reklamos rinkoje. Toks sprendimas nulėmė, kad „All Media Lithuania“ negalės įsigyti po 100% trijų bendrovių, valdančių radijo stotis „M-1“, „M-1 Plius“, „Lietus“, „Laluna“, „Raduga“ ir įmonę „Reklamos ekspertai“, akcijų. Jau dabar „TV3 Groupi“ priklausanti „All Media Lithuania“ (transliuoja „TV3“, „TV3 Plius“, „TV6“, „TV8“) turi gan didelę reklamos rinkos dalį, be to, su pastarąja susiję ir „All Media Radijas“ (transliuoja „Power Hit Radio“, „Power Gold“, taip pat, parduoda reklamą), ir „All Media Digital“ (valdo „tv3.lt“, kitas svetaines, taip pat, parduoda reklamą) – po susijungimo su radijo stočių grupe, užimama rinkos dalis dar labiau išsiplėstų. Juolab, po KT atlikto tyrimo nustatyta, kad po galimo susijungimo neliktų dabar svarbaus konkurencingumo tarp radijo stočių „M-1“ ir „Power Hit Radio“. Reklamos siejimas, nuolaidų taikymas, spaudimas užsakovams pirkti daugiau reklamos iš „All Media Lithuania“, taip sumažinant konkurentų galimybes – pateko tarp grėsmių, kurias identifikavo KT. Nors sandorio šalys atsižvelgdamos į išvadas pateikė papildomus argumentus, sprendimas nebuvo pakeistas. „All media Lithuania” vadovė Laura Blaževičiūtė socialiniame tinkle Linkedin komentavo, kad ši Konkurencijos tarybos argumentacija jau seniai nepagrįsta, nes nebėra jokios uždaros reklamos rinkos. Žiniasklaida nebekonkuruoja atskiruose televizijos, interneto ar radijo sektoriuose, o visi konkuruoja su visais, ir ypač – su globaliais žaidėjais, tokiais kaip Youtube ar Facebook.

Žurnalistas pakurstė generolo emocijas

Interviu metu, bendraudamas su 15min žurnalistu, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys pratrūko – suirzęs atsakinėjo pakeltu tonu, užduodamus klausimus apie valstybės skiriamus „butpinigius“ vadino „sliekų ieškojimu“, o žurnalisto teiravosi „jūs kvailas ar tik taip atrodot?“, bet netrukus atsiprašė. Praėjus savaitei po pokalbio, V. Rupšys susitiko su žurnalistu ir „atsiprašė už leksikoną“.

Kas vyksta Lietuvos žurnalistikos centre?

Kviečiame dalyvauti Baltijos žiniasklaidos forume

Lietuvos žurnalistikos centro kartu su partneriais – Baltijos žiniasklaidos meistriškumo centru (Baltic centre for media excellence) ir Lietuvos visuomeniniu transliuotoju LRT kviečia šio naujienlaiškio skaitytojus į kasmetinį Baltijos šalių forumą, kuris vyks lapkričio 8 d., trečiadienį, Vilniuje. Forume – aktualios diskusijos apie dirbtinio intelekto panaudojimą redakcijose, Europos žiniasklaidos laisvės aktą, plintantį žurnalistų sekimą naudojant mobiliąsias programėles, politikų kišimąsi į žiniasklaidą Lenkijoje, Vengrijoje, etišką trauminių ir žiaurių įvykių nušvietimą bei visuomeninių transliuotojų ombudsmenų vaidmenį. Viešės svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Belgijos, Vokietijos ir kitų šalių. Kviečiame dalyvauti visus dirbančius nacionalinėje ir regioninėje žiniasklaidoje, žurnalistus vienijančiose ir žurnalistinį darbą remiančiose organizacijose. Renginys vyks anglų kalba, tačiau taip pat bus prieinamas sinchroninis vertimas į lietuvių kalbą.

Programa, registracija ir daugiau informacijos pasiekiama Lietuvos žurnalistikos centro puslapyje internete: čia.

Prasideda naujas studijų sezonas

Kviečiame dirbančius komunikacijos, rinkodaros ir kūrybos srityse prisijungti prie naujai renkamos Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos studijų grupės. Tai neformalios kvalifikacijos tobulinimo studijos, kurių metu šešiolika Lietuvos komunikacijos ir rinkodaros grandų padės suprasti integruotos komunikacijos paslaptis ir suformuoti jūsų organizacijai pergalingą ryšių su visuomene arba rinkodaros strategiją. Programa ruošiama taip, kad dalyviai galėtų persikvalifikuoti iš specialisto į vadovą. Tarp mūsų lektorių – Andrius Baranauskas, Kęstutis Gečas, Daiva Lialytė, Valdas Lopeta, Rūta Latinytė, Jolita Kochanskė, Viktorija Urbonaitė ir kiti savo srityse žinomi ir pripažinti ekspertai.

Norinčius daugiau susipažinti su profesionalaus darbo komunikacijos srityje ypatumais – kviečiame registruotis į Ryšių su visuomene ir rinkodaros komunikacijos studijų programą. 110 akad. val. Neformalios studijos truks 5 mėnesius, pradžia lapkričio 10 d., registracija – iki lapkričio 7 d.

Rusų kalba leidžiama „Mokyklinė redakcija“ plečiasi ir imasi naujų temų: kviečiame rusakalbius vaikus prisijungti

Vaikų žurnalistikos mentorystės programa „Mokyklinė redakcija“ (Школьная редакция) pradeda savo antrąjį sezoną – į pirmąjį redakcijos susitikimą rudenį sugrįžo ištikimiausieji, prisijungė ir naujų jaunųjų žurnalistų. Visi kartu aptarę būsimas veiklas bei planus, vaikai su mentoriais imsis naujų darbų. Į redakciją nuolat priimame naujus narius, tad jei žinote, kam galite rekomenduoti šią programą – kviečiame užpildyti registracijos  anketą: https://forms.gle/4STtBny6oxKqAVKj7

„Mokyklinės redakcijos“ veiklą galite sekti įvairiuose soc.tinkluose:

Telegram https://t.me/shkolnajaredakcija

Instagram https://www.instagram.com/shkolnaja_redakcija/

Facebook https://www.facebook.com/Shkolnajaredakcija

Medium https://medium.com/@shkolnajaredakcija

TikTok https://www.tiktok.com/@shkolnaja_redakcija

Youtube https://www.youtube.com/channel/UC-7lVEXn9Pbnl90YAhPrdbw

Projektą remia Tautinių mažumų departamentas prie LR Vyriausybės.

Lietuvos žurnalistikos centro partneriai iš Europos žurnalistų federacijos (European Federation of Journalists) kviečia Lietuvos žurnalistus dalyvauti spalio 18 d. Rygoje vyksiančiame seminare, skirtame įvertinti žodžio laisvės situaciją Baltijos šalyse. Ypač laukiami regioninės ir nacionalinės žiniasklaidos atstovai. Seminaro metu trijų šalių – Estijos, Latvijos ir Lietuvos ekspertai pasidalins analize apie iššūkius, su kuriais Baltijos šalyse susiduria žurnalistai. Nedideliam dalyvių skaičiui organizatoriai pasiruošę kompensuoti kelionės ir apsistojimo sąnaudas.

Renginys vyks anglų kalba, registracija ir programa: čia. Raginame paskubėti, nes vietų skaičius ribotas.